Bekontakčiai mokėjimai diegiami į didelius ekranus

Publikuota: 2016 m. balandžio 26 d. antradienis

Mokėjimo terminalų gamintoja „Ingenico Group“ („Ingenico“) įsigijo jauną bendrovę „Think&Go“ ir jos NFC pagrindu sukurtą technologiją „Screen commerce“, pritaikytą dideliems skaitmeniniams ekranams.

„Ingenico“ atstovai mano, kad tai ateities mokėjimų technologija. Didžiuliame jutikliniame ekrane, stovinčiame prekybos centre ar oro uoste, bus galima ne tik gauti dominančią informaciją apie produktus, paslaugas, renginius, tvarkaraščius, bet ir jame iš karto atsiskaityti už paslaugas bekontakčiu būdu. Pirkėjas, priartinęs prie ekrano bekontaktę kortelę ar išmanųjį telefoną, galės nusipirkti norimą produktą, susimokėti už paslaugas ar įsigyti lėktuvo bilietą.

„Platiname mokėjimo terminalus jau daugybę metų, o dabar pastebime daiktų interneto ir prijungtų įrenginių sužadintą naujų mokėjimo būdų poreikį“ ,– sako „Ingenico“ inovacijų viceprezidentas  ir laboratorijos „Ingenico Labs“ vadovas Michel Leger.

„Screen commerce“ kol kas tikrai nepakeis įprastų atsiskaitymo terminalų parduotuvėse, tačiau išplės atsiskaitymo galimybes, ypač prekybos centrams, kurie panaudodami šiuos ekranus galės sėkmingiau įgyvendinti įvairias pardavimo akcijas.

Šis atsiskaitymo būdas gali pakeisti iki šiol lojalumo programoms naudojamus QR kodus, kuriuos atsispausdinę pirkėjai gali gauti nuolaidų ar nemokamų prekių. Manoma, kad „Screen commerce“ yra patogesnė alternatyva.

„Ingenico“ planuoja naujuosius atsiskaitymo ekranus diegti geležinkelio stotyse, oro uostuose, metro ir prekybos centruose tų šalių, kuriose jau išpopuliarėję bekontakčiai mokėjimai.

Šaltinis: psm7.com
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Lietuvoje apyvartoje dar yra beveik pusė milijardo litų

Praėjus daugiau kaip pustrečių metų po Europos Sąjungos bendrosios valiutos euro įvedimo šalyje, 480 mln. vertės litų suma dar nėra grįžusi į litus išleidusį Lietuvos banką. Tai beveik dešimtadalis visų įvedant eurą buvusių apyvartoje litų. skaityti »

Technologijos keičia lietuvių požiūrį į pinigų skolinimąsi

Lietuvos bankų klientai vis labiau pasitiki moderniomis technologijomis: jau kas trečiam yra patogu internetu sužinoti vartojimo paskolos sąlygas. skaityti »

Kodėl bankai klausia?

Pastaruoju metu viešumoje vis dažniau keliami klausimai, kokiais tikslais bankai prašo klientų užpildyti anketas, kuriose prašoma pateikti tam tikrus duomenis apie save. skaityti »

Siekdamas efektyvumo Lietuvos bankas veiklą sutelks Žirmūnuose

Siekdamas mažinti veiklos išlaidas, Lietuvos bankas iš Vilniaus centro persikels į sostinės Žirmūnų rajoną, kur ir šiandien dirba dalis banko padalinių, veikia pinigų saugykla bei klientų aptarnavimo kasos. skaityti »

„Globus“ tobulins pirkėjų aptarnavimą naudodama „Diebold Nixdorf“ technologijas

Europos mažmeninės prekybos lyderė „The Globus Group“ diegia jungtinės komercijos sprendimus. skaityti »

Finansinės drausmės kainai įvertinti – speciali skaičiuoklė internete

Siekdamas skatinti atsakingą skolinimąsi bei ugdyti visuomenę, „Citadele“ bankas pristatė elektroninę vartojimo kredito skaičiuoklę, kuri pagal asmens sąžiningai suvestus duomenis pateikia galimą gauti vartojimo kredito sumą, kredito palūkanų normą bei parodo asmens kredito reitingą. skaityti »

Kokios lietuviškos monetos pageidautumėte Jūs?

Lietuvos bankas kviečia susipažinti su Monetų kūrimo strategijos projektu ir išsakyti savo vertinimus bei pasiūlymus. skaityti »

Kolekcinės monetos skirtos nykstančioms arklių veislėms

Liepos 21 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 10 eurų ir 1,5 euro kolekcines monetas, skirtas lietuvių skalikui ir žemaitukui. skaityti »

Parduotuvėse mokėti grynaisiais pinigais lietuviams vis dar patogiau

Ketvirtadalis lietuvių už pirkinius prekybos centruose visuomet ar beveik visuomet atsiskaito grynaisiais, o tik dešimtadalis pirkėjų visuomet moka banko kortele. skaityti »

„Swift“ diegiamą „Blockchain“ technologiją testuoja 28 bankai

Dar 22 bankai prisijungė prie „Blockchain“ sistemos testavimo. skaityti »