Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką

Publikuota: 2017 m. lapkričio 17 d. penktadienis

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais, kad užtikrintų pakankamą oficialiųjų tarptautinių atsargų dydį ir likvidumą. Be to, padidintas Lietuvos banko investicinio portfelio rizikos biudžetas – galimo neigiamo rezultato per metus riba nuo anksčiau nubrėžtos 100 mln. pakelta iki 150 mln. Eur.

„Situacija skolos vertybinių popierių rinkose verčia ieškoti naujų investicijų grąžos šaltinių, todėl į investicinį portfelį įtraukėme naujas vertybinių popierių rūšis ir kartu padidinome investicijų diversifikaciją. Naujos, tačiau kiek rizikingesnės, vertybinių popierių rūšys turėtų padidinti investicijų grąžą vidutiniu laikotarpiu, o geresnis investicijų išskaidymas leis tai pasiekti su nedideliu trumpo laikotarpio rizikos padidėjimu“, – sako Tomas Garbaravičius, Lietuvos banko valdybos narys.

Lietuvos bankas finansinį turtą investuoja skaidydamas investavimo riziką ir siekdamas didinti tikėtiną investicijų grąžą per trejų metų investavimo laikotarpį. Dėl tikėtinai didesnės investicijų grąžos vidutiniu laikotarpiu Lietuvos bankas prisiima nuostolių per vienus metus riziką, kurią riboja investavimo politikoje įvardytas rizikos biudžeto dydis. Rizikos biudžetas rodo galimos neigiamos grąžos per metus dydį, kuris nebus viršytas su 95 proc. tikimybe.

Šiuo metu saugių skolos vertybinių popierių pajamingumai yra itin maži arba net neigiami. Be to, didėja palūkanų augimo ir atitinkamai skolos vertybinių popierių kainų kritimo tikimybė. Dėl šių priežasčių net ir geresnis didesnio pajamingumo investicijų išskaidymas nevisiškai atsveria investicinio portfelio nuostolių rizikos padidėjimą.

„Atsižvelgdami į išsivysčiusių šalių, kurių nacionalinės valiutos kursas laisvai kinta, praktiką ir siekdami išgryninti investicinio portfelio investavimo tikslų specifiką, iš saugių investicijų JAV doleriais sudarėme atskirą rezervų portfelį“, – sako Tomas Garbaravičius.

Šiuo metu formuojamo rezervų portfelio dydis sieks apie 1 mlrd. JAV dol. – tai bus maždaug penktadalis numatomo Lietuvos banko finansinio turto šių metų pabaigoje. Atsižvelgiant į portfelio pobūdį, jo valiutos kurso rizika nebus draudžiama, todėl galimi dideli portfelio vertės eurais svyravimai.

2014–2016 m. Lietuvos bankas iš investavimo uždirbo 198 mln. Eur. 2017 m. trijų ketvirčių Lietuvos banko finansinio turto investavimo rezultatas yra neigiamas (–15,1 mln. Eur). Tai daugiausia lėmė JAV dolerio kurso euro atžvilgiu kritimas. JAV doleris per šių metų tris ketvirčius euro atžvilgiu susilpnėjo 13 proc. Grąža iš akcijų kainų ir skolos vertybinių popierių pajamingumo normų pokyčių buvo teigiama ir sušvelnino neigiamą rezultatą.

Didindamas investicijų išskaidymą ir siekdamas didesnės investicijų grąžos vidutiniu laikotarpiu, Lietuvos bankas į atnaujintą investicinį portfelį įtraukė su infliacija susietus JAV vyriausybės vertybinius popierius bei JAV įmonių skolos vertybinius popierius. Kitais metais ketinama pradėti investuoti į JAV vyriausybės agentūrų išleistas būsto paskolomis užtikrintas obligacijas. Be to, bus kuriamos ir plėtojamos kiekybinės investavimo strategijos. Šios ir kitos priemonės numatytos šių metų pradžioje patvirtintose Lietuvos banko veiklos 2017–2020 m. strateginėse kryptyse.

Būdamas šalies centrinis bankas, Lietuvos bankas valdo finansinį turtą, sukauptą atkūrus nepriklausomą mūsų valstybę. Tai yra didžiausias investicinis portfelis Lietuvoje. 2014–2016 m. vidutinis Lietuvos banko nuosavo finansinio turto dydis buvo 3,3 mlrd. Eur. Finansinio turto pagrindinė paskirtis  – padėti užtikrinti Lietuvos ir euro zonos finansų sistemos stabilumą, sudaryti prielaidas šaliai lengviau absorbuoti ekonominius ir finansinius sukrėtimus bei kitas ypatingas aplinkybes. Investavimo pajamos naudojamos Lietuvos banko veiklai finansuoti, o kai uždirbama pelno, jo didžioji dalis pervedama į valstybės biudžetą.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Lietuvoje apyvartoje dar yra beveik pusė milijardo litų

Praėjus daugiau kaip pustrečių metų po Europos Sąjungos bendrosios valiutos euro įvedimo šalyje, 480 mln. vertės litų suma dar nėra grįžusi į litus išleidusį Lietuvos banką. Tai beveik dešimtadalis visų įvedant eurą buvusių apyvartoje litų. skaityti »

Technologijos keičia lietuvių požiūrį į pinigų skolinimąsi

Lietuvos bankų klientai vis labiau pasitiki moderniomis technologijomis: jau kas trečiam yra patogu internetu sužinoti vartojimo paskolos sąlygas. skaityti »

Kodėl bankai klausia?

Pastaruoju metu viešumoje vis dažniau keliami klausimai, kokiais tikslais bankai prašo klientų užpildyti anketas, kuriose prašoma pateikti tam tikrus duomenis apie save. skaityti »

Siekdamas efektyvumo Lietuvos bankas veiklą sutelks Žirmūnuose

Siekdamas mažinti veiklos išlaidas, Lietuvos bankas iš Vilniaus centro persikels į sostinės Žirmūnų rajoną, kur ir šiandien dirba dalis banko padalinių, veikia pinigų saugykla bei klientų aptarnavimo kasos. skaityti »

„Globus“ tobulins pirkėjų aptarnavimą naudodama „Diebold Nixdorf“ technologijas

Europos mažmeninės prekybos lyderė „The Globus Group“ diegia jungtinės komercijos sprendimus. skaityti »

Finansinės drausmės kainai įvertinti – speciali skaičiuoklė internete

Siekdamas skatinti atsakingą skolinimąsi bei ugdyti visuomenę, „Citadele“ bankas pristatė elektroninę vartojimo kredito skaičiuoklę, kuri pagal asmens sąžiningai suvestus duomenis pateikia galimą gauti vartojimo kredito sumą, kredito palūkanų normą bei parodo asmens kredito reitingą. skaityti »

Kokios lietuviškos monetos pageidautumėte Jūs?

Lietuvos bankas kviečia susipažinti su Monetų kūrimo strategijos projektu ir išsakyti savo vertinimus bei pasiūlymus. skaityti »

Kolekcinės monetos skirtos nykstančioms arklių veislėms

Liepos 21 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 10 eurų ir 1,5 euro kolekcines monetas, skirtas lietuvių skalikui ir žemaitukui. skaityti »

Parduotuvėse mokėti grynaisiais pinigais lietuviams vis dar patogiau

Ketvirtadalis lietuvių už pirkinius prekybos centruose visuomet ar beveik visuomet atsiskaito grynaisiais, o tik dešimtadalis pirkėjų visuomet moka banko kortele. skaityti »

„Swift“ diegiamą „Blockchain“ technologiją testuoja 28 bankai

Dar 22 bankai prisijungė prie „Blockchain“ sistemos testavimo. skaityti »