SEB banko paslaugų planais dažniausiai naudojasi senjorai

Publikuota: 2012 m. birželio 29 d. penktadienis

SEB banko statistika rodo, kad dažniausiai specialiais kasdienių banko paslaugų planais naudojasi pensinio amžiaus sulaukę žmonės. Paslaugų planus užsisakę gyventojai 30 proc. daugiau atsiskaito internetu negu iki tol, kol jie mokėjo už kiekvieną atsiskaitymo paslaugą atskirai. Tarp nepensinio amžiaus klientų paslaugų planus dažniausiai užsisako 31–40 metų amžiaus žmonės.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus sulaukę žmonės SEB banko kasdieninių paslaugų planu „Senjoras“ gali naudotis nemokamai. Kitiems klientams paslaugų planas yra suteikiamas už mėnesio mokestį, kuris yra nuo 5 iki 15 litų.

Pasirinkę paslaugų planą ir prisijungę prie SEB banko paslaugų internetu svetainės klientai gali nemokamai atlikti neribotą lėšų pervedimo internetu į visas įmonių ir asmenų sąskaitas SEB banke operacijų skaičių, internetu atsiskaityti už komunalines paslaugas su įmonėmis, kurios su SEB banku yra sudariusios įmokų surinkimo sutartis. Be to, šiems klientams nebus taikomas nuo liepos 1 dienos įsigaliojantis banko sąskaitų tvarkymo mokestis.

SEB banko duomenys rodo, kad banke šiuo metu yra beveik 20 tūkstančių pensininkų, kurie naudojasi paslaugų planu „Senjoras“. Iš jų gerokai aktyvesnės (64 proc.) yra moterys. Senjorai sudaro ir didžiąją dalį (90 proc.) per pastaruosius metus į SEB banką atėjusių naujų banko klientų – SEB klientais jie tapo pasirinkę nemokamą paslaugų planą.

„Gausus SEB banko paslaugų planais besinaudojančių garbaus amžiaus žmonių skaičius rodo, kad iki šiol mūsų paslaugomis internetu, o greičiausiai ir apskritai internetu, nesinaudoję senjorai, banko skyriuose sužinoję apie paslaugų planus, juos užsisakė ir ėmė aktyviai naudotis internetu“, – sakė SEB banko prezidento pavaduotojas Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika.

Paslaugų planą užsisakiusiems klientams nemokamai išduodamas elektroninis slaptažodžių generatorius, banko debeto arba kredito kortelė, už kurią netaikomas metinis mokestis, be to, naudojantis debeto kortele, priklausančia pagal paslaugų planą, kiekvieną mėnesį galima nemokamai pasiimti iki 3,5 tūkst. litų iš SEB banko tinklui priklausančių bankomatų. Taip pat suteikiamos nemokamos banko paslaugos SMS žinutėmis apie atliktas operacijas, sąskaitos likutį.

Pasak V. Doveikos, pasirinkę tinkamiausius paslaugų planus, SEB banko klientai stengiasi naudotis visais paslaugų planų privalumais ir kuo daugiau mokėti naudodamiesi elektronine erdve, nuolatos tvarkyti savo asmeninius finansus.

Tarp nepensinio amžiaus klientų paslaugų planus dažniausiai užsisako 31–40 metų amžiaus žmonės. Net trečdalis iš pasirinkusiųjų paslaugų planus kartu užsisako naują mokėjimo kortelę. Klientai, kurie nėra studentai ir sulaukę pensinio amžiaus, dažniausiai renkasi planą „Sumanu“ ir kartu įgyja teisę pervesti lėšas neribotą skaičių kartų bei, be jau minėtų kitų banko paslaugų, gali pasirinkti debeto kortelę. Planas „Sumanu plius“ ir kredito kortelė, išduodama šį planą pasirinkusiems klientams, populiaresnis tarp vyresnių, 40 metų amžiaus ribą perkopusių klientų. Planą „Studentas“ renkasi studijuojantis jaunimas. Šio plano užsakymų padaugėja mokslo metų pabaigoje ir pradžioje. 26–30 metų amžiaus klientai daugiausia renkasi planą „Laisvalaikis“, pagal kurį priklauso mokėjimo kortelė „SEB Laisvalaikis MasterCard“.

Rinkos naujovę – kasdienių paslaugų planus – SEB bankas pristatė pernai pavasarį. Šiuo metu SEB banko klientai gali rinktis iš penkių paslaugų planų: „Sumanu“, „Sumanu plius“, „Laisvalaikis“, „Studentas“ ir „Senjoras“.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »