Skelbiami SEB banko grupės Lietuvoje 2016 metų pirmo pusmečio veiklos rezultatai

Publikuota: 2016 m. liepos 14 d. ketvirtadienis

Preliminariais duomenimis, per 2016 metų pirmą pusmetį AB SEB bankas uždirbo 45,1 mln. eurų, o AB SEB banko grupė – 43,1 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno. Šis rezultatas yra apskaičiuotas laikantis Lietuvos banko dokumentuose ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Per 2015 metų pirmą pusmetį AB SEB bankas uždirbo 36,9 mln. eurų, o AB SEB banko grupė – 32,7 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno.

SEB banko prezidento Raimondo Kvedaro komentaras

  • Pirmą šių metų pusmetį Lietuvos ekonominiai rodikliai gerėjo, o eksportas vėl tapo spartesnio BVP kilimo veiksniu. Todėl galime tikėtis, kad mažės nedarbas, augs gyventojų pajamos, o kartu stiprės ir vidaus rinka.
  • Nors paaiškėjus Didžiosios Britanijos referendumo rezultatams padidėjo neapibrėžtumas dėl regiono ekonomikos plėtros, tačiau bet kuriuo atveju jos pasitraukimo iš Europos Sąjungos pasekmės materializuosis ne artimiausiu laiku, taigi jas bus galima tiksliau įvertinti ir tinkamai pasirengti.  
  • Gerėjantys gyventojų ir įmonių lūkesčiai, didesnės verslo investicijos ir žemų palūkanų aplinka ir toliau lėmė tvarų banko paskolų portfelio augimą. Per pirmą šių metų pusmetį SEB banko grupės paskolų ir lizingo portfelio grynoji vertė padidėjo 8 procentais. Suteiktų paskolų suma būstui įsigyti pirmą metų pusmetį buvo 160 mln. Eur – 34 proc. daugiau negu analogišku laikotarpiu pernai. Dažniausiai dėl būstų paskolų kreipėsi didmiesčių gyventojai. Didėjantis vidaus vartojimas skatino ir vartojimo kreditų rinką – jų per pirmą pusmetį suteikėme 10 proc. daugiau negu analogišku laikotarpiu pernai.
  • Verslo plėtrai ir naujoms investicijoms aktyviai skolinosi mažos ir vidutinės įmonės, kurios yra pagrindinis ekonomikos variklis. Joms per pirmą šių metų pusmetį suteiktų paskolų suma padidėjo 43 procentais. Dėl didėjančių verslo investicijų į automobilių parkų atnaujinimą, įrenginius, žemės ūkio techniką, krovininį transportą didėjo ir lizingo mastas. Didelėms įmonėms suteiktų paskolų suma taip pat augo – joms per pirmą šių metų pusmetį suteikėme 53 proc. daugiau paskolų negu atitinkamu laikotarpiu pernai.
  • Dėl neigiamų palūkanų aplinkos banko pajamos, neskaičiuojant nebūdingų vienkartinių pajamų, sumažėjo 2 proc., palyginti su pirmu 2015 metų pusmečiu.   
  • Pirmą 2016 metų pusmetį toliau daugėjo klientų, pasirinkusių SEB pagrindiniu banku. Didėjant gyventojų mobilumui ir spartėjant gyvenimo tempui, vis daugiau mūsų klientų rinkosi nuotolinius kanalus ir savitarnos paslaugas: 4 proc. padidėjo interneto banku besinaudojančių klientų skaičius ir vis didesnė klientų dalis – 34 proc. – prie interneto banko jungiasi mobiliaisiais įrenginiais.
  • Atsižvelgę į klientų poreikius kasdienius finansus tvarkyti greitai ir paprastai, o į banko skyrių užsukti prireikus pasitarti sudėtingesniais finansų planavimo, taupymo, investavimo klausimais, toliau plėtėme finansinių konsultacijų skyrių tinklą Vilniuje ir Kaune – šiuo metu konsultacijų skyriai sudaro beveik trečdalį mūsų skyrių tinklo. Skaitmenizacijos eroje planuojame šia kryptimi eiti ir toliau, stengdamiesi būti geriausiu patarėju finansų klausimais ir gyventojams, ir įmonėms.

Pagrindiniai AB SEB banko grupės Lietuvoje duomenys

  • AB SEB banko grupės nuosavas kapitalas 2016 m. birželio 30 d. buvo 746 mln. eurų (2015 m. birželio 30 d. – 764 mln. eurų), t. y. sumažėjo 2 procentais dėl išmokėtų dividendų „Skandinaviska Enskilda Banken AB“.
  • AB SEB banko grupės turtas 2016 m. birželio 30 d. buvo 7,0 mlrd. eurų (2015 m. birželio 30 d. – 6,5 mlrd. eurų), t. y. padidėjo 9 procentais.
  • AB SEB banko indėlių portfelis 2016 m. birželio 30 d. buvo 4,8 mlrd. eurų (2015 m. birželio 30 d. – 4,4 mlrd. eurų), t. y. padidėjo 10 procentų.
  • AB SEB banko grupės paskolų ir lizingo portfelio grynoji vertė 2016 m. birželio 30 d. buvo 5,1 mlrd. eurų (2015 m. birželio 30 d. – 4,8 mlrd. eurų), t. y. padidėjo 8 procentais.
  • AB SEB banko grupės 2016 m. pirmo pusmečio pajamos buvo 98,1 mln. eurų (2015 m. pirmą pusmetį – 78,2 mln. eurų). Neskaičiuojant nebūdingų vienkartinio pobūdžio pajamų 2016 m. pirmą pusmetį – dėl parduotų „Visa Europe Limited“ akcijų – banko pajamos buvo 76,7 mln. eurų, t. y. sumažėjo 2 proc., palyginti su pirmu 2015 metų pusmečiu.    
  • SEB interneto banko registruotų vartotojų 2016 m. pirmo pusmečio pabaigoje buvo 1,22 mln., t. y. padidėjo 45 tūkst. arba 4 proc., palyginti su 2015 m. birželio 30 d. duomenimis.
  • Grynųjų pinigų įskaitymo operacijų skaičius grynuosius pinigus priimančiuose bankomatuose, palyginti su 2015 m. pirmo pusmečio duomenimis, padidėjo 5 proc., o grynųjų pinigų įskaitymo operacijų skaičius banko skyriuose per tą patį laikotarpį sumažėjo 35 procentais.
  • Per metus SEB banko klientų Lietuvoje atsiskaitymo kortele dalis, palyginti su atsiskaitymu grynaisiais pinigais, padidėjo – 2016 m. pirmą pusmetį šis santykis pasiekė 38 procentus. Tai reiškia, kad visų pinigų, kuriuos SEB klientai išleido mokėdami kortele ir grynaisiais pinigais, 38 proc. buvo mokama kortele (2015 m. pirmą pusmetį šis santykis buvo 34 procentai).
  • Atsiskaitymų SEB banko mokėjimo kortelėmis padidėjo 20 procentų, palyginti su 2015 m. pirmu pusmečiu.
  • 2016 m. birželio pabaigoje AB SEB bankas turėjo 38 klientų aptarnavimo padalinius visoje Lietuvoje, iš jų 12 - finansų konsultacijų skyriai.
  • SEB banko klientai gali naudotis didžiausiu Lietuvoje bankomatų tinklu, jungiančiu SEB ir DNB bankų bankomatus, t. y. 536 bankomatais.
Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »