18 proc. elektronikos prietaisų Lietuvos gyventojų namuose yra nenaudojami

Publikuota: 2017 m. liepos 13 d. ketvirtadienis

 

Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, 18 proc. visų laikomų elektronikos prietaisų Lietuvos gyventojų namuose yra nenaudojami. Lietuvos gyventojai yra linkę saugoti senus elektronikos prietaisus su mintimi – „o gal prireiks“. Dažniausiai nebeprireikia ir nenaudojama įranga tampa elektronikos atliekomis, kurias kartais elektronikos surinkėjams tenka išvežti net ir apsamanojusias. Norą išsaugoti nebereikalingus daiktus paprastai paaiškina psichologas – tokiu būdu siekiama jaustis saugiu. Visgi, saugumo jausmas, pasak psichologo, fiktyvus, o daiktų atsikratymas ne tik svarbus gerai psichologinei savijautai, bet ir gali paskatinti teigiamus pokyčius gyvenime.

Saugumo jausmas – tik fikcija

Psichologas Julius Tilvikas pasakoja, kad namuose laikomas didelis daiktų kiekis gali sukurti įsitikinimą, kad žmogus yra pajėgus kontroliuoti visas kritinius atvejus gyvenime: darbe, konfliktuose su artimaisiais ir pan. Nebenaudojami daiktai saugomi atvejui „o jeigu prireiks“ ir tai reiškia ne ką kita kaip norą būti pasiruošusiam bet kokiai situacijai. „Tiesa, noras jaustis saugiu – tik viena iš priežasčių, motyvuojančių daiktus kaupti. Skirtis su jais taip pat gali būti sudėtinga dėl sentimentų, teigiamų prisiminimų apie su daiktu susijusius asmenis, įvykius, pasiekimus, neišsipildžiusias svajones ir pan. O kartais noras kaupti daiktus tiesiog gali būti iš tėvų perimtas elgesio modelis“, – teigia J. Tilvikas.

Tai, ar atsisveikinti su nereikalingais daiktais žmogui yra sudėtinga ar ne, priklauso ir nuo asmeninės patirties. Pavyzdžiui, vyresnės kartos gyventojai, patyrę, kas yra sunkmetis, krizė, karas ar nepriteklius yra linkę daiktus saugoti, net sugedusių lengva ranka neišmeta, bando juos sutaisyti ar naudoja ne pagal paskirtį. Tuo tarpu jaunesnės kartos, kurioms įsigyti naują daiktą yra labiau pinigų, o ne deficito problema, nereikalingais daiktais atsikrato lengviau. Išmetami netgi geri daiktai ir kyla ekologinės problemos dėl pernelyg didelio vartotojiškumo.

Pasak psichologo, iliuzija, kad daiktai tikslingai saugomi ateičiai tėra beprasmiškas kaupimas, o kartais net ir praradimas. Sukauptų daiktų atsikratymas gali atnešti nemažai teigiamų pojūčių ar net pamatą didesniems pokyčiams gyvenime: „Neretai tai išlaisvina ir paskatina imtis ne vien atsikratymo daiktais, bet ir senais, nenaudingais įpročiais. Atsikratant senienų gali pavykti išsilaisvinti iš praeities, atsiverti naujoms galimybėms, galiausiai – mokytis disciplinos“, – pastebi psichologas J Tilvikas. Jis atkreipia dėmesį, kad net priėmus sprendimą išmesti nereikalingus daiktus, tai padaryti gali būti labai sunku. Drąsiausiems rekomenduojama daiktų atsikratyti vienu ypu, tačiau tinkamas kelias tai daryti ir nuosekliai: pirmą savaitę galima atsisakyti vieno daikto per dieną, kitą savaitę – kasdien po du, trečią – po tris. Taip išsiugdomas įprotis nelaikyti nereikalingų daiktų namuose.

Veikiančius prietaisus ragina atiduoti, o beviltiškais atsikratyti

Elektronikos platintojų asociacijos (EPA), kuri iš gyventojų ir įmonių nemokamai išveža stambiagabarites elektronikos atliekas, o smulkiajai išmesti yra įrengusi daugiau kaip 4 tūkst. vietų  visoje Lietuvoje, direktorius Linas Ivanauskas pasakoja, kad gyventojai atsisako tiek dar veikiančios, tiek akivaizdžiai ilgai laikytos, net apsamanojusios technikos. „Kaupti elektronikos atliekas nerekomenduojama ne tik dėl to, kad ji užgriozdina namus. Netinkamomis sąlygomis laikoma elektronikos atlieka gali kelti pavojų. Pavyzdžiui, ilgą laiką aukštesnėje temperatūroje laikomo telefono baterija gali pradėti tekėti, išsipūsti ar net sprogti. Juo labiau nereikėtų nebenaudojamų stambių elektronikos prietaisų (pvz., šaldytuvų, skalbyklių, kaitlenčių ir pan.) laikyti lauke. Jeigu šie prietaisai paliekami irti gamtoje, elektronikos prietaisuose esantys sunkieji metalai tokie kaip gyvsidabris, švinas, kadmis, chromas ar pan., patenka į žemės gruntą ir per vandenį grįžta žmonėms ir gyvūnams“, – galimas grėsmes įvardijo L. Ivanauskas.

Jeigu elektroninis prietaisas yra dar tinkamas naudoti ir yra kam jį atiduoti – rekomenduojama taip ir padaryti. „Pasaulyje vis aktyviau gyventojai skatinami nebereikalingus prietaisus perduoti antriniam naudojimui – parduoti arba dovanoti. Tai sveikintina iš ekologinės perspektyvos, nes tausojami gamtos ištekliai“, – atkreipia dėmesį L. Ivanauskas.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Kam dažniausiai žmonės naudoja išmaniuosius telefonus?

Šiuo metu pasaulyje yra 2,32 milijardai išmaniųjų telefonų vartotojų, o iki 2020-ųjų šis skaičius paaugs dar iki 500 milijonų. skaityti »

Per 2017 m. III ketv. Lietuvoje įregistruotas 13 281 incidentas kibernetinėje erdvėje (3)

CERT-LT duomenimis, apie penktadalį visų incidentų sudarė kenkimo programinė įranga: virusai (įskaitant išpirkos reikalaujančias kenkimo programas „ransomware“), Trojos arkliai ir pan. skaityti »

Atšalus telefonus sugadiname dažniau: 5 patarimai, kaip išmaniuoju naudotis saugiai

Beveik 60 proc. Lietuvos gyventojų labiausiai jaudinasi dėl mobilaus telefono vagystės, tačiau daug dažniau telefonus iš žmonių atima neatsakingas jų pačių elgesys. skaityti »

Vandeniui atspari išmanioji apyrankė „Samsung Gear Fit2 Pro“ jau Lietuvoje

Naujas įrenginys atitinka 5 atmosferų atsparumo vandeniui standartą, tačiau yra skirtas ne tik plaukiojimui, bet ir kitai fizinei veiklai bei sveiko gyvenimo būdo stebėsenai. skaityti »

„Dell Technologies“ įkūrė Daiktų interneto skyrių

„Dell Technologies“ neatsilieka nuo šios evoliucijos ir kuria naujas vizijas bei strategijas, kad padėtų klientams pasiekti skaitmeninę ateitį saugiai valdant sudėtingą ir dažnai fragmentuotą daiktų interneto struktūrą. skaityti »

Dirbtinis intelektas vaizduotės spąstuose – jis bus kitoks nei tikimės

Dirbtinis intelektas ne atkeliauja – jis jau čia. Ir nors iki mokslinėje fantastikoje matomo superproto liko dar mažiausiai keli dešimtmečiai, kasdien susiduriame su elementaresnėmis jo formomis. skaityti »

Galimybės, kurias verslui atveria didieji duomenys: pamatyti daugiau, įžvelgti tiksliau

Pirkėjų elgsenos realiuoju laiku stebėjimas. Naršymo internete sekimas. Tai tik nedidelė kasdien verslo renkamų duomenų dalis, toli gražu neatspindinti didžiųjų duomenų aprėpčių ir potencialo. skaityti »

ABC tėveliams: programėlės, kurias reikia įdiegti vaiko išmaniajame

Remiantis „Influence Central“ vykdyto tyrimo duomenimis, 10 metų – tai amžius, kuomet vaikai paprastai gauna savo pirmąjį išmanųjį telefoną. skaityti »

Lietuviai vis dažniau perka internetu

Interneto naudotojų Lietuvoje pirkimo įpročiai rodo, kad pusė elektroninių parduotuvių klientų pinigines internetiniam pirkiniui atveria bent kartą per 3 mėnesius. skaityti »

Kaip pasirinkti monitorių, jei daug laiko praleidžiate prie kompiuterio

Šiais laikais siūloma monitorių įvairovė reiškia, kad beveik kiekvienas gali atrasti tai, ko jam reikia. skaityti »