Kas ketvirtas Lietuvos verslininkas pirmiausia laukia pokyčių švietimo sistemoje

Publikuota: 2017 m. rugpjūčio 17 d. ketvirtadienis

Nuo realių darbo rinkos poreikių atitrūkusi Lietuvos švietimo sistema tampa kliūtimi kuriant geresnį gyvenimą Lietuvoje. Tuo įsitikinęs kas ketvirtas šalies verslininkas, įžvelgiantis švietimo sistemos reformų būtinybę.

Nors tradiciškai daugelis verslininkų labiausiai tikisi permainų mokesčių srityje, tačiau net 23,2 proc. įmonių vadovų mano, kad reformos pirmiausia reikalingos būtent švietimo sistemai. Tai atskleidė „Spinter tyrimų“ gegužės mėnesį atlikta daugiau nei 500 smulkių ir vidutinių įmonių vadovų nuomonių apklausa, kurią inicijavo „Citadele“ bankas. Tyrimas taip pat parodė, kad tinkamos kvalifikacijos darbuotojų dabar labiausiai trūksta gamybininkams ir intelektualias paslaugas teikiančioms įmonėms.

„Natūrali darbuotojų rotacija verslui streso nekelia. Tačiau Lietuvos darbo rinka pastaraisiais metais nukraujavo dėl sparčios emigracijos, o temperatūrą dar labiau kaitina ne tik visame pasaulyje, bet ir mūsų šalyje spartėjanti, iki šiol nematytas apimtis įgaunanti darbuotojų kaita, prie kurios taip pat reikia prisitaikyti. Tad verslininkų lūkestis, kad už specialistų paruošimą atsakingi švietimo sektoriaus atstovai įsiklausys į rinkos poreikius, o pati sistema nustos veikti kaip savitikslis mechanizmas, tikrai pagrįstas“, – sako „Citadele“ banko Smulkiojo ir vidutinio verslo klientų departamento direktorė Giedrė Kubiliūnienė.

Tyrimo metu buvo klausiama, kuriose srityse, siekiant geresnio gyvenimo Lietuvoje, labiausiai reikia reformų. Švietimo sistema atsidūrė antroje vietoje po mokesčių, kuriuos reformuoti siūlytų beveik kas antras respondentas, arba 44,4 proc. šalies smulkių ir vidutinių įmonių vadovų.

„Faktas, kad švietimo sistema pagal permainų poreikį atsidūrė taip aukštai, rodo, jog verslas išnaudojo galimybes ieškoti reikalingų darbuotojų ir tikisi valstybės įsitraukimo. Rugpjūčio pradžioje Lietuvoje bedarbiais buvo 21,6 tūkst. jaunų žmonių – tai net šiek tiek daugiau nei visa Ukmergė. Kai nuolat jaučiamas darbuotojų trūkumas, yra didelė prabanga turėti tiek daug į darbo rinką pilnavertiškai negalinčių įsilieti jaunų žmonių. Tačiau negalima nematyti, kad juos įdarbinti trukdo per didelis atotrūkis tarp kompetencijų, kurias turi jaunas, studijas ką tik pabaigęs žmogus, ir tų kompetencijų praktinių pritaikymo galimybių, kurios būtinos darbdaviui“, – sako „Citadele“ banko atstovė.

Po trečdalį gamybos (32,4 proc.) ir intelektualines paslaugas teikiančių įmonių (34,4 proc.) vadovų teigia, kad siekiant geresnio gyvenimo Lietuvoje pirmiausia būtina reformuoti būtent švietimo sistemą. Tuo tarpu prekybos sektoriuje tokį poreikį išsakė vos 15 proc. verslininkų.

„Spręsti darbo rinkos poreikius ir nedarbo problemas, ypač regionuose, padėtų glaudesnė švietimo sistemos ir verslo atstovų partnerystė. Darbuotojų trūkumo problema nėra vien verslo galvos skausmas, nes tai galiausiai atsiliepia miestų, regionų plėtrai ir patrauklumui, sėkmingos įmonės sumoka daugiau mokesčių į biudžetą ir padidina jo galimybes finansuoti daugiau viešųjų paslaugų“, – teigia G. Kubiliūnienė.

Tyrime dalyvavusių įmonių vadovai patvirtino tendenciją, kad nuo tikslingai paruoštų specialistų trūkumo kenčia ne tik atokesni regionai, bet ir didieji miestai. Švietimo sistemos pokyčių tikisi net 28,4 proc. Kauno, 27,3 proc. Vilniaus regiono smulkių ir vidutinių įmonių vadovų.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

susiję straipsniai

Populiariausi straipsniai

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »