Žmonių jausmai nesvetimi ir kompiuteriams

Publikuota: 2011 m. vasario 24 d. ketvirtadienis

Pasirodo, kai kalbama apie žmonių jausmus, tai gali būti susiję ir su kompiuterinėmis technologijomis. Naujai kuriami prietaisai gali reaguoti į žmogaus būseną ir įrašyti ją į vartotojo duomenų sąrašą. Taip teigia šią savaitę Floridoje vykusios konferencijos apie kompiuterio ir žmogaus ryšį dalyviai.

Vienos JAV inžinerijos ir konsultavimo įmonės atstovė sako, jog kompiuteris gali fiksuoti labai daug informacijos apie žmogaus protinę bei fizinę būseną. Kuriamos specialios sistemos, kurios ne tik atlieka daviklių funkciją, bet ir apdoroja gautą informaciją. Pavyzdžiui, jei fiksuojamas padidėjęs kompiuteriu dirbančio žmogaus pulsas ar kitoks fizinis pakitimas, siunčiami pagalbos signalai administratoriams. Anot specialistų, tokia sistema galėtų būti naudojama labai plačiai, pavyzdžiui, ji palengvintų ir padėtų išvengti klaidų skrydžių vadovams, bagažo tikrintojams, pagelbėtų ruošiantis egzaminams.

Žinoma, tai nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, nes kiekvienas žmogus labai individualus. Bet, kaip teigia ekspertai, tai jau algoritmų menas. Tiesa, jog sukurtos sistemos gali pastebėti, jei naudotojas mieguistas, išsiblaškęs, persidirbęs ar atitrūkęs nuo tiesioginio darbo. Bet būtų idealu, jei jos galėtų fiksuoti ir kitokias, kur kas sudėtingesnes žmogaus būsenas, pvz., įtampą ar nusivylimą.

Esama tikrai daug taikomųjų programų, gebančių fiksuoti pačias įvairiausias žmogaus nuotaikas. Įvairūs tyrimai rodo, jog 40 proc. žmonių žodžiu įžeidinėja savo kompiuterius. Prietaisas, galintis atpažinti ir fiksuoti naudotojo nusivylimą, padėtų išvengti nemalonių išgyvenimų ir efektyviau atlikti paskirtą užduotį.

Kaip reaguotumėte, jei Jūsų kompiuteris imtų ir Jūsų atsiprašytų?..

Lietuvoje mokslininkai taip pat domisi panašiais dalykais >>>

Šaltinis: technologyreview.com
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuvoje informacinių ir ryšio technologijų plėtra išlieka stabili (170)

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, Lietuva užima 41 vietą pagal informacinių ir ryšio technologijų plėtrą šalyje. skaityti »

Lapkričio 21 d.– Pasaulinė televizijos diena

Pirmoji televizija atsirado dar 1884 m., o kaip ji pasikeitė iki šiol? skaityti »

Vilnius pateko į klestinčių išmaniųjų miestų 100-uką

Švedų IT bendrovė „Easypark“ ištyrė 500 pasaulio miestų, iš kurių atrinko 100, atitinkančių aukštą technologinį lygį pagal žmogaus potencialo plėtros indeksą. skaityti »

Po sunkių traumų ligoniams atsigauti padeda ir virtuali realybė (20)

Virtualiosios realybės technologija nebėra inovacija, skirta vien tik pramogauti, ją įvertino ir medikai. skaityti »

Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą?

Pirmoji programuotoja gyveno laikais, kai kompiuteriai dar net neegzistavo skaityti »

JAV kuriamas dronas, kuris įvykdęs užduotį tiesiog išnyksta

JAV kuriamas dronas, kuris po užduoties įvykdymo tiesiog išnyksta - mokslinei fantastikai prilyginami reikalavimai buvo išpildyti skaityti »

5 neįtikėtinos inovacijos, greitai tapsiančios mums prieinama realybe

Naujausi technologijų gamintojų išradimai kuriami siekiant ne tik palengvinti žmonių kasdienybę, bet ir praturtinti jų gyvenimus. skaityti »

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ atkeliavo į Lietuvos rinką

Holografinis kompiuteris „Microsoft HoloLens“ nuo šiol tapo prieinamas dar 29 naujose šalyse. Inovatyviu technologiniu įrenginiu nuo šiol galės džiaugtis ir lietuviai. skaityti »

Ar žinote, kam dar naudojamas šviesolaidinis kabelis?

Šiais laikais išgirdęs žodį „šviesolaidis“ arba „optinis kabelis“ iš karto pagalvoji apie internetą. Tačiau, pasirodo, šviesolaidinis kabelis naudojamas ne tik interneto ryšiui užtikrinti. skaityti »

Lietuviai kurs sistemą, užkertančią neteisėtus ir kenkėjiškus bepiločių orlaivių veiksmus

Nepaisant spartaus plėtros tempo, dronai vis dar laikoma nauja technologija, todėl Europos Sąjungos mastu bepiločių orlaivių naudojimas iki šiol nėra vieningai reglamentuotas. skaityti »