Ar verta registruoti interneto svetainės adresą su lietuviškais rašmenimis?

Publikuota: 2017 m. balandžio 12 d. trečiadienis

„Verslai turėtų suprasti, kad interneto adresai su lietuviškomis specialiosiomis raidėmis yra patogūs tik naudojimui vietinėje rinkoje“, – teigia Tomas Mackus, Kauno technologijos universiteto Informacinių technologijų departamento (KTU ITD) atstovas. Jis pataria verslui turėti registruotus abu interneto adreso variantus.

Balandžio pradžioje, jau ketvirtą kartą, buvo surengti gražiausio svetainės vardo su lietuviškomis raidėmis, rinkimai. Minint lietuviškų specialiųjų raidžių turinčių interneto adresų „.lt“ domene įgalinimo dešimtmetį, tokie rinkimai pradėti rengti 2014 m. Idėja kilo Lietuvos kompiuterininkų sąjungos atstovams. Šiemet rinkimuose dalyvavo šeši domenai, o gražiausiu pripažintas Ilgasūsas.lt.

„Džiaugsmingai palaikome tokių rinkimų idėją, džiugu, kad jie vyksta jau ketverius metus. KTU ITD Interneto paslaugų centras yra „.lt“ domeno administratorius, tad balsavimui atrenkame pastaraisiais metais įkurtų ir interneto svetaines turinčių domenų su lietuviškomis raidėmis pavadinimus ir padedame sudaryti sąrašą balsavimui“, – teigia T. Mackus, KTU ITD Interneto paslaugų centro Klientų aptarnavimo skyriaus vadovas.

Dalis vartotojų iš įpročio pavadinimus veda „šveplai“

Pasak jo, atrenkant domenų pavadinimus su lietuviškomis raidėmis, pagrindinis dėmesys kreipiamas į pavadinimo gramatinį teisingumą. Taip pat, tikrinama, ar tuo adresu pasiekiama svetainė nėra peradresuojama į kitą interneto svetainę su „šveplu“ adresu.

Informacinių technologijų specialistas teigia, jog dalis vartotojų iš įpročio, įvesdami domenų vardus specialiąsias lietuviškas raides keičia lotyniškais atitikmenimis, todėl verslui naudingiau turėti įregistruotus abu variantus.

„Interneto adresas su lietuviškomis raidėmis yra patogus tik vartojimui vietinėje rinkoje, todėl verslams siūlome atkreipti į tai dėmesį registruojant savo svetaines“, – pataria T. Mackus.

Vokietijoje „nacionaliniai“ domenų adresai – populiariausi

Pastaraisiais metais registruotų „.lt“ domenų su lietuviškomis raidėmis šiek tiek sumažėjo. Iš viso, KTU ITD pateikiamais duomenimis, yra įkurta 1 650 tokių „.lt“ domenų, o tai sudaro tik 0,9 procento visų įregistruotųjų. Panaši situacija ir kitose šalyse: Latvijoje 0,8 proc. „.lv“ domenų yra su specialiosiomis raidėmis, Estijoje interneto domenai su specialiaisiais rašmenimis sudaro apie 1,9 proc. visų „.ee“ domenų, Prancūzijoje – tik 0,75 proc. „.fr“ domenų naudoja specialius simbolius.

Pasak T. Mackaus, kai kurie domenus su lietuviškomis raidėmis įkūrę asmenys supranta, kad tokį interneto adresą įvesti užsienio klientams ar partneriams būtų sudėtinga, todėl jo naudojimo atsisako.

Tiesa, ne visur vienodai baidomasi diakritinių ženklų.

„Vokietijoje domenų adresai su diakritiniais ženklais yra tikrai populiarūs – net 8,5 proc. visų įregistruotų „.de“ domenų yra su specialiaisiais simboliais. Švedų „.se“ domene beveik 5,5 proc. domenų vardų turi specialius simbolius“, – teigia T. Mackus.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Bus kuriama vieninga žiniasklaidos informacinė sistema

Siekiant padidinti visuomenės informavimo priemonių veiklos viešumą ir skaidrumą, Vyriausybė teikia Seimui Visuomenės informavimo įstatymo pataisas. skaityti »

77 proc. lietuvių internetu nuolat naudojasi asmeniniais tikslais

„Kantar TNS“ tyrimai rodo, kad 16–34 metų vartotojas Lietuvoje turi beveik 4 įrenginius su prieiga prie tinklo. skaityti »

Interneto svetainių kūrimas padeda modernizuoti verslą

Šiandien internetinius tinklalapius turi ne tik įmonės, bet ir fiziniai asmenys. Dabar tai yra bene tas pats, kaip turėti mobilųjį telefoną. skaityti »

Europos Sąjunga kurs nemokamą belaidžio interneto tinklą

Europos Parlamentas nubalsavo už programą „Wifi4eu“, pagal kurią visose Europos Sąjungos šalyse siūloma nemokamai steigti belaidžio interneto stoteles. skaityti »

Studentai sukūrė sistemą, leidžiančią telefonu įjungti šviesą biure ar užkaisti virdulį

Galimybė telefonu užkaisti virdulį egzistuoja ne tik filmuose – tai įrodė bendram projektui susibūrę talentingi Lietuvos studentai, vos per kelias savaites sukūrę sistemą, kuri leidžia internetu valdyti buities bei elektronikos prietaisus biure ar namuose. skaityti »

Atidaryta nauja interneto karštosios linijos svetainė

Nauja specializuota RRT svetainė skirta pranešimams apie pastebėtą neteisėtą ar žalingą turinį, darantį įtaką nepilnamečiams. skaityti »

Ką daryti ir ko nedaryti, kad būtum populiarus internete?

Ką daryti ir ko nedaryti, kad būtum populiarius socialiniuose tinkluose? Į šiuos ir kitus klausimus atsako A. Bendorius, kuriantis tinklaraštį „Geležinė lapė“. skaityti »

E. prekybos dešimtmetis: 6 kartus padaugėjo internetu perkančių lietuvių

Per pastarąjį dešimtmetį visoje Europos Sąjungoje asmenų, perkančių internetu, padaugėjo beveik dvigubai. skaityti »

Lietuviai prekes dažniausiai užsisako į namus

Kiekvienoje šalyje nusistovi vis kitokie siuntų atsiėmimo įpročiai, pvz. Prancūzijoje daugiau nei pusė perkančiųjų internetu pirkinius nukreipia į siuntų atsėmimo tašką, o Baltijos šalyse išskirtinio populiarumo sulaukia siuntų terminalai. skaityti »

Interneto rūšys ir tiekėjai: kaip išsirinkti?

Patarimai, į ką vertėtų atkreipti dėmesį renkantis internetą ir kaip nuspręsti, kokia interneto rūšis jums tinkamiausia. skaityti »