Lietuviškumu žavėję domenai su diakritiniais ženklais grimzta į nebūtį

Publikuota: 2017 m. kovo 30 d. ketvirtadienis

Šiandien sukanka lygiai 13 metų, kai .lt domene buvo pradėti registruoti domenų vardai, turintys savitųjų lietuvių kalbos abėcėlės raidžių (IDN domenai). Tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, pradžioje skubėję savo internetinės svetainės adresus registruoti ir taisyklinga lietuviška kalba, ėmė ir apsigalvojo. „Interneto vizijos“ duomenimis, šiuo metu pas juos užregistruoti ir aktyvūs 995 tokie domenai, tačiau jau kelerius metus jų skaičius po truputį mažėja, mat nebepratęsiamos sutartys.

„2014 metų balandį .lt registras, minėdamas 10 metų IDN palaikymo sukaktį, domenus su diakritiniais ženklais registravo už specialią, mažesnę kainą. Vis dėlto pastebėjome tendenciją, kad dalis tuo metu naujai užregistruotų domenų po metų laiko nebuvo pratęsti ir pastaruosius 2 metus .lt IDN domenų skaičius po truputį mažėja, – sako UAB „Interneto vizijos“ vyr. specialistas Elidijus Čypas. –  Tiesa, tai nereiškia, kad įmonės nusprendė „išsikraustyti“ iš interneto – tokie domenai dažniausiai naudojami papildomai, jei pagrindinio domeno raktinis žodis yra „šveplas“, pvz. svetainės abecele.lt savininkui naudinga užregistruoti ir domeną abėcėlė.lt, nes jis vizualiai dailiai atrodo stenduose, žiniasklaidoje ar skrajutėse, o tikslų adresą su lietuviškomis raidėmis suvedęs lankytojas sėkmingai pasiekia pageidaujamą interneto svetainę.“

Lietuviai domenams ieško įdomesnio sąskambio

Anot E. Čypo, nors domenų diakritiniais ženklais registracijų mažėja, gana sparčiai auga kitokių domenų populiarumas – tai galūnės .kitchen, .link, .photography ir kitos. „Interneto vizijos“ .lt domenų registracijos šiemet jau peržengė 100 000 ribą.

„Lietuvoje šiuo metu populiarėja domenai, kurie turi reikšmę ir lietuvių kalboje, pavyzdžiui domenas .link. Angliškai šis domenas skirtas nuorodoms, tačiau lietuviškai jis gali nurodyti kryptį, pvz. geroves.link. Kitos populiarios galūnės yra .guru arba .pro – abu šie domenai nurodo, kad savininkas yra savo srities specialistas, taip pat jie tinka visoms specialybėms, tad lietuviai noriai juos naudoja. Paskutiniu metu populiarėja domenai, kurie nurodo darbo sritį ar karjerą, pvz. .photo arba .photography nurodo, kad savininkas užsiima fotografija, .estate ar .land domenai skirti nekilnojamojo turto prekybai“, – sako E. Čypas ir pastebi, kad tokie domenai labiau išskiria savininką, be to, kur kas gražiau ir šiuolaikiškiau atrodo.

Domenų medžioklė – vis dar patraukli lietuviams

E. Čypo teigimu, sugalvojus patrauklų domeną, reikėtų suskubti – domenų rezervavimas nėra galimas, jie įkuriami pirmumo principu. Tokia situacija nevengia pasinaudoti ir norintys uždirbti – iš anksto užregistruoja domeną ir vėliau jį bando perparduoti asmeniui ar įmonei, kuriai to domeno reikia dėl atitinkamos veiklos, susijusios su domeno pavadinimu.

Anot „Interneto vizijos“ specialisto, nors tai ir nėra labai populiari veikla, asmenų ir net įmonių, užsiimančių domenų „medžiokle“, yra, be to, pasitaiko ir piktavališkų veiksmų – „pagauti“ atsilaisvinusį domeną, pvz. ankstesniam savininkui pamiršus pratęsti, ir jį užregistruoti stengiasi kiti, neturintys nieko bendro su tuo domenu, tačiau tikintys, kad vėliau bus įmanoma jį perparduoti buvusiam savininkui brangiau.

„Vienas naujausių panašaus pasipelnymo pavyzdžių – Lietuvos sveikatos mokslų universitetui grąžintas fizinio asmens užregistruotas domenas lsmu.lt. Teismas, įvertinęs visus įrodymus, pateikė išvadą, kad domeno įsigijimas galėjo būti naudojamas nesąžiningiems tikslams įgyvendinti, kadangi buvo įsigytas praėjus vos kelioms dienoms po paskelbimo apie universitetų sujungimą. Buvo panaikinta fizinio asmens registracija ir domenas perduotas universitetui“, – sako E. Čypas.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Bus kuriama vieninga žiniasklaidos informacinė sistema

Siekiant padidinti visuomenės informavimo priemonių veiklos viešumą ir skaidrumą, Vyriausybė teikia Seimui Visuomenės informavimo įstatymo pataisas. skaityti »

77 proc. lietuvių internetu nuolat naudojasi asmeniniais tikslais

„Kantar TNS“ tyrimai rodo, kad 16–34 metų vartotojas Lietuvoje turi beveik 4 įrenginius su prieiga prie tinklo. skaityti »

Interneto svetainių kūrimas padeda modernizuoti verslą

Šiandien internetinius tinklalapius turi ne tik įmonės, bet ir fiziniai asmenys. Dabar tai yra bene tas pats, kaip turėti mobilųjį telefoną. skaityti »

Europos Sąjunga kurs nemokamą belaidžio interneto tinklą

Europos Parlamentas nubalsavo už programą „Wifi4eu“, pagal kurią visose Europos Sąjungos šalyse siūloma nemokamai steigti belaidžio interneto stoteles. skaityti »

Studentai sukūrė sistemą, leidžiančią telefonu įjungti šviesą biure ar užkaisti virdulį

Galimybė telefonu užkaisti virdulį egzistuoja ne tik filmuose – tai įrodė bendram projektui susibūrę talentingi Lietuvos studentai, vos per kelias savaites sukūrę sistemą, kuri leidžia internetu valdyti buities bei elektronikos prietaisus biure ar namuose. skaityti »

Atidaryta nauja interneto karštosios linijos svetainė

Nauja specializuota RRT svetainė skirta pranešimams apie pastebėtą neteisėtą ar žalingą turinį, darantį įtaką nepilnamečiams. skaityti »

Ką daryti ir ko nedaryti, kad būtum populiarus internete?

Ką daryti ir ko nedaryti, kad būtum populiarius socialiniuose tinkluose? Į šiuos ir kitus klausimus atsako A. Bendorius, kuriantis tinklaraštį „Geležinė lapė“. skaityti »

E. prekybos dešimtmetis: 6 kartus padaugėjo internetu perkančių lietuvių

Per pastarąjį dešimtmetį visoje Europos Sąjungoje asmenų, perkančių internetu, padaugėjo beveik dvigubai. skaityti »

Lietuviai prekes dažniausiai užsisako į namus

Kiekvienoje šalyje nusistovi vis kitokie siuntų atsiėmimo įpročiai, pvz. Prancūzijoje daugiau nei pusė perkančiųjų internetu pirkinius nukreipia į siuntų atsėmimo tašką, o Baltijos šalyse išskirtinio populiarumo sulaukia siuntų terminalai. skaityti »

Interneto rūšys ir tiekėjai: kaip išsirinkti?

Patarimai, į ką vertėtų atkreipti dėmesį renkantis internetą ir kaip nuspręsti, kokia interneto rūšis jums tinkamiausia. skaityti »