Įsivaizduokite įmonę, kuri iš visų savo darbuotojų ne prašo, bet reikalauja į užduotis žvelgti netradiciškai. Tam biure įrengtas stalo žaidimų kambarys, sporto salė, o norintieji ateiti gali kad ir su naminiais gyvūnais. Ką veikia ši įmonė – galbūt tai reklamos agentūra ar kiti kūrybininkai? Nieko panašaus – technologijų ekspertai pasakoja, kad taip kūrybiškumą išlaisvinti stengiasi būtent programuotojų ar inžinierių darbdaviai.
Maistas ir pramogos – nemokamai
Dažniausiai tarp itin aukštą darbo kultūrą turinčių įmonių minimi „Zappos“ – internetinė avalynės ir drabužių parduotuvė. Jų kompanijos taisyklės šiandien yra galbūt net garsesnės už pačią įmonė. Ir ne be reikalo – kiekvienas naujas darbuotojas turi teisę pirmąją savaitę išeiti ir gauti 2 tūkst. dolerių kompensaciją. Likę gali realiai įrodyti savo vertę, nes atlyginimo dydį „Zappos“ skaičiuoja ne pagal vadovų nuomonę, o pagal realius kompetencijos testus.
Tuo tarpu tokie milžinai kaip „Google“ ar „Twitter“ garsėja biuro susirinkimais ant stogo, nemokamais jogos kursais ir kai kuriais atvejais netgi neribotu atostogų dienų skaičiumi. Kam visa tai? Nes šiandien didžiosios kompanijos neabejoja, kad kelias valandas dirbti kūrybingai yra vertingiau nei visą dieną sėdėti prie kompiuterio nuobodžiaujant.
Baltijos šalyse veikiančio socialini verslo „Mammu“ įkūrėjas kūrybos vadovas Fionnas Dobbinas aiškina, jog tokie pokyčiai žymi natūralią darbo pobūdžio transformaciją. „Mes gyvename globalizuotame pasaulyje, pasižyminčiame radikaliais ir labai staigiais pokyčiais, todėl įmonėms šiandien nereikia tik gerų profesionalų – joms reikia verslumo dvasią ir kūrybinį pasitikėjimą turinčių darbuotojų“, – įmonių investicijas į laisvalaikį aiškina specialistas.
Kodėl pirmiausia keičiasi milžiniškos kompanijos?
„Kūrybiškumas visuomet buvo bet kokių inovacijų variklis, tačiau bėgant metams daugybė kompanijų susikūrė savo įmonės kultūrą, kuri nebeleidžia bendrovei ir jos darbuotojams prisitaikyti prie naujos verslo aplinkos. Daugeliui korporacijų finansinė krizė suveikė tarsi žadintuvo signalas, po kurio verslo kultūros transformacija tapo svarbiausiu prioritetu“, – teigia F. Dobbinas.
Siekis darbo vietą paversti kuo panašesne į namus viena iš didžiųjų įmonių startuolių baimės priežasčių. Pastarieji, būdami gerokai smulkesni, geriau prisitaiko ir geba nuolat permąstyti veiklos modelį, tad laikais, kai greitis verslui svarbiausias, grasina pervilioti net milžiniškų kompanijų klientus.
Vienoje didžiausių Europos energetikos įmonių „E.ON“ aptarnavimo dizaino skyriaus vadovu dirbantis Arminas Kreiner-Norkūnas aiškina, kad nors pats žodis „kūrybingumas“ daugeliui šiandien dar neskamba rimtai, investicijomis į kūrybingesnę aplinką užsiima visi. „Šiandien inovacijos užima daug laiko ir reikalauja didžiulių lėšų, bet ateityje procesas bus greitesnis ir pigesnis. Tikėtina, kad kūryba netgi bus visiškai įtraukta į kasdienę praktiką, o to neišvengs net programuotojai ar medikai – taip tiesiog greičiau ateis naujos idėjos“, – tikina A. Kreiner-Norkūnas.
Ateityje rūpės ne diplomai, o idėjos
Abu kūrybiškumo specialistai vieningai sutaria, jog užsienio kompanijose jau prasidėjusi mada išlaisvinti darbuotojų idėjas netrukus pasieks visas įmones ir net universitetus. O tai – vienareikšmiškai geras ženklas.
„Anksčiau kūrybiškumas buvo laikomas tik menininkų dovana, bet juk jis gali būtų naudojamas visose visuomenės srityse. Jau šiandien, siekiant praktiškai išlaisvinti kūrybiškumą, keičiamos mokyklų ir universitetų programos, skatinančios praktines užduotis, o teoriją pristatančios tada, kai jos realiai prisireikia. O ir kasdieniame gyvenime nuolat susiduriame su kūrybiškais sprendimais – tai ir ūkininkavimas miesto viduryje, ir dalijimosi ekonomika, ir nuolatinis pačių kūrėjų migravimas. Laikytis įsikibus taisyklių yra klaida ir tokių, kurios kovoja už naujus procesus kasdien vis daugėja – o būtent jos diktuoja madas“, – neabejoja „Mammu“ kūrybos vadovas.
Plačiau šias temas ekspertai pristatys Ūkio ministerijos ir MITA organizuojamame Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“ spalio 12-13 dienomis. Inovacijų savaitės metu vykstantis renginys finansuojamas Europos sąjungos regioninės plėtros fondo lėšomis. Vienas didžiausių Baltijos jūros regione vykstančių renginių ateities tema šiemet atveš daugiau kaip penkiasdešimt mokslininkų, verslininkų ir futurologų, pristatysiančių naujausias inovacijas bei jų keliamus iššūkius.