Keturios priežastys, kodėl Lietuvos įmonėms atėjo metas augti

Publikuota: 2016 m. gegužės 2 d. pirmadienis

Prieš porą metų stebėjome įmonių kūrimo bumą. 2013 metais buvo įkurta daugiau negu 11,5 tūkstančio mažų ir vidutinių įmonių, 2014 metais – daugiau negu 12 tūkstančių. Vis dėlto pernai, palyginti su 2014 metais, mažų ir vidutinių įmonių įsteigta trečdaliu mažiau. Ar tai rodo, kad Lietuva išnaudojo verslumo galimybes?

SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika

Stebint optimistines verslo atstovų nuotaikas, galima daryti prielaidą, kad šiuo metu pasėti daigai puoselėjami ir auginami, veikiančios įmonės stiprina savo pozicijas ir plečia veiklą. SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika pateikia keturias priežastis, įrodančias, kad Lietuvos įmonėms atėjo metas augti.

1. Optimistiškos ateities prognozės

Praėjusius metus būtų galima vadinti smulkiojo ir vidutinio verslo augimo, stiprėjimo metais. Nors įmonių ir įsteigta mažiau, tačiau veikiančios daug dėmesio skyrė plėtrai, stiprino savo pozicijas rinkoje. Tam jos turėjo ypač geras sąlygas – pernai mažėjo vidutinė energetinių išteklių kaina, mažinusi ir gamybos sąnaudas, smarkiai augo vidaus vartojimas: parduota ne tik daugiau prekių, bet kai kurios jų ir didesnėmis kainomis.

Panašu, kad tokie turėtų būti ir 2016-ieji, kuriuos įmonės sutiko teigiamai nusiteikusios. Vasario mėnesio Statistikos departamento atliktos įmonių apklausos duomenimis, pramonės įmonės gamybos prognozę ateinantiems trims mėnesiams vertina palankiau negu prieš metus, paslaugų ir prekybos įmonių nuomonė apie prekių ir paslaugų paklausą taip pat teigiama. Tikėtina, kad įmonių pajamos šiais metais augs – kaip ir pernai, tai skatins ne tik didesnis pardavimo mastas, bet ir didesnės prekių ir paslaugų kainos.

2. Auga investicijos į verslo tobulinimą

Stiprėjanti ekonomika, teigiami lūkesčiai dėl ateities skatina smulkiojo ir vidutinio verslo atstovus investuoti į verslo tobulinimą, mažos ir vidutinės įmonės ne tik daugiau uždirba, bet ir drąsiau skolinasi. Vien SEB bankas pernai suteikė 276,6 mln. eurų paskolų ir lizingo paslaugų mažoms ir vidutinėms įmonėms. Didžiausia dalis (72 proc.) šių lėšų skirta investicijoms.

Pastebima, kad mažos ir vidutinės įmonės vis daugiau lėšų skiria verslo efektyvumui didinti, produktų kokybei gerinti, naujiems produktams į rinką išleisti. Taigi vis dažniau įmonės kreipiasi ir į banką, norėdamos pasitarti dėl investicijų finansavimo. Vien 2015 metais smulkiojo ir vidutinio verslo konsultacijų skaičius SEB banke padidėjo 50 proc., palyginti su 2014 metais.

Tai liudija, kad mūsų verslininkai palankiai žiūri į kiek ilgesnės trukmės ekonomikos pokyčius Lietuvoje ir pasaulyje. Ir SEB banko analitikai tiki, kad ir Lietuvos, ir ES ekonomika per keletą ateinančių metų ir toliau augs, nors kiek mažiau negu anksčiau.

3. Keičiasi požiūris į inovacijas

Nors ekonomikos prognozės palankios, vis dėlto negalima teigti, kad visi sulauks gerų metų. Sėkmės gali tikėtis tos įmonės, kurios daug dėmesio skirs darbo našumui gerinti, taikys inovacijas. Džiugu tai, kad mūsų įmonėms tai jau nėra terra incognita. SEB banko užsakymu atlikto tyrimo „Verslo barometras 2016“ duomenimis, beveik pusė įmonių planuoja produktų ar paslaugų inovacijas ir pokyčius versle. Tačiau, palyginti su 2012–2013 metų laikotarpiu, per pastaruosius dvejus metus dvigubai padaugėjo įmonių, ieškančių, kaip pritaikyti inovacijas savo veikloje.

Tokią elgseną skatina siekis išlaikyti konkurencingumą rinkoje. Jau veikiančioms įmonėms vis didesnę konkurenciją sudaro jauni verslai, kurie į rinką žengia turėdami inovatyvių idėjų, greitai užkariaujančių vartotojų simpatijas. Visi su technologijomis susiję sektoriai neišvengiamai turėtų diegti inovacijas – vien tam, kad išlaikytų savo pozicijas rinkoje, neatsiliktų nuo konkurentų. Tačiau ir tradicinio verslo atstovai – gamybos, prekybos, paslaugų įmonės – vis dažniau ieško inovatyvių sprendimų. Pavyzdžiui, gamybos įmonės diegia linijas naujų produktų gamybai, prekybos įmonės keliasi į virtualią erdvę ir kuria elektronines parduotuves, paslaugų įmonės ieško tinkamų būdų, kaip išlaikyti turimus klientus ir pritraukti naujų.

4. Dėmesys vidaus rinkai

Ryškėja tendencija, kad dauguma įmonių savo veiklą linkusios vykdyti vidaus rinkoje. Visų pirma, savoje rinkoje veikti kur kas lengviau negu svetimoje – pirkėjai, paslaugų gavėjai visada yra šalia, daug lengviau jausti rinkos pulsą, suvokti klientų poreikius. Be to, pernai sparčiai augęs vidaus vartojimo tempas ir šiais metais turėtų išlikti panašus. Taigi tikėtina, kad labiausiai augs tos įmonės, kurios veiklą planuoja vidaus rinkoje, ypač prekybos, paslaugų įmonės, tačiau jos turės atlaikyti gana aštrią konkurenciją. Ir nors eksporto įmonėms, dirbančioms su Rytų rinkomis, praėję metai nebuvo labai sėkmingi, rankų šiais metais nuleisti nederėtų. Eksporto galimybės turėtų gerėti, nes pagrindinių eksporto iš ES šalių partnerių ekonomika, nors ir kukliai, bet augs.

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Informacija klientams (6)

Nuo š. m. sausio 29 dienos yra sutrikusi el. pašto @post.skynet.lt veikla. Šiuo metu problema yra šalinama. skaityti »

Vilnius ir šiemet sulauks daugiau nei milijono turistų

2017 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirtį Vilnius sulaukė atitinkamai 7 ir 5 proc. daugiau turistų nei praėjusiais metais. skaityti »

Vilniuje susitinka Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų vadovai

Lapkričio 2–3 dienomis Vilniuje vieši Suomijos bankų valdybų nariai. skaityti »

Japonijoje aptartos pasaulio ekonomikos aktualijos ir geroji „FinTech“ praktika

Tokijuje ​Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas su Japonijos centrinio banko vadovu Haruhiko Kuroda aptarė FinTech sektoriaus raidą, rizikas pasaulio ekonomikos augimui, Japonijos ir euro zonos ekonomikos aktualijas. skaityti »

5 pagrindinės kliūtys, pradedant verslą Lietuvoje

Baimė bankrutuoti, nepasitikėjimas savo galimybėmis, nedraugiškas valstybės požiūris – anot dr. Austės Kiškienės, tai pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria pradedantieji verslą Lietuvoje. skaityti »

Inovacijos tapo iškalbinga Lietuvos vizitine kortele JAE

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė oficialaus vizito JAE metu su Dubajaus Emyru ir šalies Premjeru Mohammedu bin Rashidu Al Maktoumu aptarė bendradarbiavimą aukštųjų technologijų, inovacijų, komunikacijų, atsinaujinančiosios energetikos, gyvybės mokslų srityse. skaityti »

Lietuvoje vyrams verslo pradžiai reikia daugiau pinigų nei moterims

Norėdamas pradėti verslą, dažnas lietuvis startui pageidautų gauti vidutiniškai 33 tūkst. eurų dydžio lengvatinę paskolą. skaityti »

Ar tikrai mane palies ketvirtoji pramonės revoliucija?

Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu – jau ne ateitis, tai šių dienų realybė. skaityti »

V. Vasiliauskas: palanki reguliacinė aplinka gali padėti Lietuvai įsitvirtinti pasauliniame FinTech žemėlapyje

Finansinių technologijų (FinTech) sektorius gali suteikti ES kapitalo rinkų sąjungos projektui papildomą postūmį, o šalims naujų plėtros galimybių, įsitikinęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. skaityti »