Seimas pradėjo svarstyti atsiskaitymus grynaisiais ribojančius teisės aktus

Publikuota: 2015 m. kovo 18 d. trečiadienis

Seimas po pateikimo pritarė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo ir jį lydinčių teisės aktų pakeitimų projektams, kuriais numatyta įteisinti šešėlinės ekonomikos prielaidas mažinančias priemones. Toliau projektai bus svarstomi Seimo komitetuose.

„Įstatymų esmė – uždrausti atsiskaitymus didelėmis pinigų sumomis per vieną kartą, ir tai yra veiksminga priemonė, vykdant šešėlinės ekonomikos prevenciją“, – sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Pasak ministro, „įstatymas nereikalauja neįmanomo“, visose šalyse yra vienokie ar kitokie apribojimai, atsiskaitant grynaisiais pinigais. Šią priemonę, greta kitų, mažinančių nelegalią ekonomiką, rekomenduoja ir Europos Komisija, tokia praktika plačiai taikoma ES valstybėse: Latvijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Danijoje Slovakijoje, Italijoje ir kitose.

„Mes pasirinkome gerą  variantą, tai bus gera priemonė suvaldyti „šešėlį“, kurį stebime ir mes, ir teisėsaugos institucijos – didelės grynųjų pinigų apyvartos matomos, pavyzdžiui, maisto produktų, medienos, naudotų automobilių prekyboje, vykdant nekilnojamojo turto operacijas“, –Seime kalbėjo R. Šadžius.

Projekte siūloma nustatyti 5000 eurų apribojimą atsiskaitant grynaisiais fiziniams asmenims, nesiverčiantiems komercine – ūkine veikla, kitiems asmenims – 3000 eurų.

3000 eurų suma nustatoma, atsižvelgiant į tai, kad dauguma suinteresuotųjų viešojo ir privataus sektoriaus institucijų tokiam dydžiui pritarė, be to, toks dydis atitinka ES valstybių, kuriose yra numatyti analogiški apribojimai, nustatytų ribų vidurkį, tad Lietuvai, kurioje prekių ir paslaugų kainos siekia apytikriai 70 procentų ES prekių ir paslaugų kainų, šis vidurkis juo labiau turėtų būti priimtinas.

5000 eurų sumą siūloma nustatyti, nes fiziniai asmenys, nesiverčiantys komercine-ūkine veikla, nėra profesionalūs rinkos dalyviai, jų tarpusavio atsiskaitymai didelėmis grynųjų pinigų sumomis laikytini išimtiniais. Dėl šių priežasčių jiems taikytini švelnesni apribojimai atsiskaityti grynaisiais pinigais.

Apribojimas atsiskaitymams ar kitiems mokėjimams bus taikomi nepriklausomai nuo to, keliomis operacijomis bus atsiskaitoma pagal sandorį, t. y. nebus galima atsiskaityti pagal tą patį sandorį grynaisiais pinigais keliais tarpiniais mokėjimais, kaskart neviršijant 3 tūkst. eurų arba 5 tūkst. eurų ribos, jeigu bendra sandorio suma viršys įstatymu nustatytas minėtas ribas.

Atsiskaitymų grynaisiais ribojimas neturėti sukelti nepatogumų, nes apie 95 proc. gyventojų atliekamų operacijų neviršija 3 tūkst. eurų, visos verslo įmonės turi einamąsias sąskaitas kredito įstaigose, o Lietuvoje, greta bankų, veikia ir daug kitų, mokėjimo įstaigos licencijas turinčių įmonių. Taip bus skatinama konkurencija mokėjimo paslaugų teikimo sektoriuje.

Apribojimas nebūtų taikomas, atsiskaitant ar atliekant kitus mokėjimus grynaisiais per banką, valiutos keityklose ar įnešant grynuosius pinigus į bankomatus.

Taip pat jis nebūtų taikomas tais atvejais, kai atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai tarp asmenų negrynaisiais pinigais, negali įvykti dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, atsiskaitymų ir mokėjimų vietoje šių paslaugų teikėjai jų neteikia laikinai, teikia tik poilsio dienomis ir kt. Tačiau apie tai subjektas privalės nustatyta tvarka informuoti mokesčių administratorių.

Įteisinus atsiskaitymų grynaisiais pinigais apribojimą, ne tik sumažėtų prielaidos šešėlinei ekonomikai, bet skaidresni taptų sandoriai, efektyvesnė jų kontrolė, sumažėtų galimybės išvengti ar sumažinti mokestines prievoles, būtų sudarytos palankesnės sąlygos sąžiningai konkurencijai, užtikrinti saugesni asmenų tarpusavio atsiskaitymai.

Teikiami projektai pirmą kartą buvo parengti ir Vyriausybei teikti 2013 m. rudenį, vykdant Vyriausybės nuolatinės Komisijos valstybės ekonominės bei finansinės kontrolės ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimui koordinuoti nutarimą bei atsižvelgus į Europos valstybėse taikomą praktiką.

Projektuose siūloma, kad atsiskaitymų grynaisiais ribojimas įsigaliotų nuo š. m. liepos 1 d.

Šaltinis: finmin.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Informacija klientams (6)

Nuo š. m. sausio 29 dienos yra sutrikusi el. pašto @post.skynet.lt veikla. Šiuo metu problema yra šalinama. skaityti »

Vilnius ir šiemet sulauks daugiau nei milijono turistų

2017 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirtį Vilnius sulaukė atitinkamai 7 ir 5 proc. daugiau turistų nei praėjusiais metais. skaityti »

Vilniuje susitinka Lietuvos ir Suomijos centrinių bankų vadovai

Lapkričio 2–3 dienomis Vilniuje vieši Suomijos bankų valdybų nariai. skaityti »

Japonijoje aptartos pasaulio ekonomikos aktualijos ir geroji „FinTech“ praktika

Tokijuje ​Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas su Japonijos centrinio banko vadovu Haruhiko Kuroda aptarė FinTech sektoriaus raidą, rizikas pasaulio ekonomikos augimui, Japonijos ir euro zonos ekonomikos aktualijas. skaityti »

5 pagrindinės kliūtys, pradedant verslą Lietuvoje

Baimė bankrutuoti, nepasitikėjimas savo galimybėmis, nedraugiškas valstybės požiūris – anot dr. Austės Kiškienės, tai pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria pradedantieji verslą Lietuvoje. skaityti »

Inovacijos tapo iškalbinga Lietuvos vizitine kortele JAE

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė oficialaus vizito JAE metu su Dubajaus Emyru ir šalies Premjeru Mohammedu bin Rashidu Al Maktoumu aptarė bendradarbiavimą aukštųjų technologijų, inovacijų, komunikacijų, atsinaujinančiosios energetikos, gyvybės mokslų srityse. skaityti »

Lietuvoje vyrams verslo pradžiai reikia daugiau pinigų nei moterims

Norėdamas pradėti verslą, dažnas lietuvis startui pageidautų gauti vidutiniškai 33 tūkst. eurų dydžio lengvatinę paskolą. skaityti »

Ar tikrai mane palies ketvirtoji pramonės revoliucija?

Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu – jau ne ateitis, tai šių dienų realybė. skaityti »

V. Vasiliauskas: palanki reguliacinė aplinka gali padėti Lietuvai įsitvirtinti pasauliniame FinTech žemėlapyje

Finansinių technologijų (FinTech) sektorius gali suteikti ES kapitalo rinkų sąjungos projektui papildomą postūmį, o šalims naujų plėtros galimybių, įsitikinęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. skaityti »