Du iš trijų turtingiausių lietuvių savo vaikams karjeros linki Lietuvoje

Publikuota: 2015 m. spalio 14 d. trečiadienis

SEB banko duomenimis, 48 proc. didžiausią turtą valdančių Baltijos šalių gyventojų norėtų, kad jų vaikai karjeros siektų užsienyje. Visgi Lietuvoje to pageidautų tik trečdalis (32 proc.) didelį turtą valdančių žmonių. Latvijoje karjeros ne gimtojoje šalyje vaikams linkėtų 48 proc., Estijoje – 56 proc. didelį turtą valdančių asmenų.

„Tyrimų duomenimis, didžiausią turtą valdančių gyventojų atžalos studijas renkasi ir gimtojoje šalyje, ir svetur. Lietuvoje 38 proc. turtingiausių gyventojų grupei priklausančių respondentų nurodė, kad jų atžalos jau baigė arba ketina baigti studijas užsienio mokymosi įstaigose, Latvijoje taip teigė 43 proc., Estijoje – 36 proc. didžiausią turtą valdančių respondentų. Nors studijuojančių svetur dalis Baltijos šalyse panaši, tačiau didelį turtą valdantys lietuviai, palyginti su latviais ir estais, dažniau norėtų, kad jų vaikai savo karjerą darytų Lietuvoje“, – sako Aušra Survilienė, SEB banko Privačiosios bankininkystės departamento direktorė.

Kalbant apie visus gyventojus, karjeros užsienyje savo atžaloms linki daugiau nei pusė visų respondentų Baltijos šalyse – 54 proc. lietuvių, po 56 proc. latvių ir estų. Kas penktas (22 proc.) lietuvis nurodė, kad jų vaikai jau baigė arba ketina baigti studijas užsienio šalyje. Latvijoje taip nurodė 24 proc. visų respondentų, Estijoje – 18 procentų.

„Įdomu tai, kad Lietuvoje didesnes ir mažesnes pajamas gaunančių gyventojų nuomonės dėl vaikų karjeros išsiskiria. Didelį turtą valdantys lietuviai dažniau norėtų, kad jų vaikai karjeros siektų gimtojoje šalyje, vadinasi, jie tiki šalies ateitimi, nori, kad jų vaikai prisidėtų prie gerovės kūrimo čia“, – sako A. Survilienė.

Respondentų Baltijos šalyse teigimu, daugiausia perspektyvų turi pasirinkusieji informacinių technologijų specialybes. Antroje vietoje rikiuojasi farmacija ir medicina, trečioje – finansinių paslaugų sektorius.

Mokymosi įstaigas Baltijos šalių gyventojai mato ir kaip iš dalies atsakingas už vaikų finansinio raštingumo formavimą. Taip teigia 30 proc. lietuvių, 31 proc. latvių ir 38 proc. estų. Visgi didžiausia atsakomybė ugdant teisingą vaikų požiūrį į pinigus, anot apklaustųjų, tenka tėvams. Šiam teiginiui pritaria daugiau nei pusė visų respondentų Baltijos šalyse.

Remiantis apklausų rezultatais, du iš penkių Baltijos šalių gyventojų mano, kad efektyviausia priemonė ugdyti teisingą vaikų požiūrį į pinigus, yra jų įtraukimas į šeimos biudžeto planavimą – šiai priemonei prioritetą labiau teikia moterys. Vyrai kaip veiksmingą priemonę nurodo papildomų pinigų už atliktą darbą skyrimą. Taip pat respondentai nurodo, kad tinkamą požiūrį į pinigus padeda ugdyti ir kišenpinigiams skiriamos sumos ribojimas.

Šiame pranešime naudojami 2015 m. atliktų apklausų Baltijos šalyse duomenys – SEB banko duomenys ir tyrimų bendrovės „Mindshare“ apklausos duomenys. Iš viso įvertinti 1 788 respondentų atsakymai.

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »