Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Publikuota: 2017 m. spalio 23 d. pirmadienis

Gyvename technologijų amžiuje. Auga karta, kuri greitai perpranta skaitmeninių įrenginių programas, o valdyti jas išmoksta lengvai ir intuityviai. Ar negalėtume įgimtą vaikų smalsumą nukreipti ne vartojimo, o kūrybos kryptimi? Ar negalėtų jie jau nuo mažens pradėti kurti kompiuterines programas? Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse.

Skatina loginį mąstymą

„Mokytis programavimo kalbų pradinėse klasėse būtų privalumas. Jeigu šiuo laikotarpiu vaikas išmoks bent vieną programavimo kalbą – tai jam pačiam bus didelis pliusas daugeliu atžvilgiu. Mano manymu, mokytis programavimo kalbų reikėtų nuo ketvirtos klasės. Tai padėtų mokiniui sustiprinti loginį mąstymą, be to, jis galėtų pritaikyti savo turimas programavimo žinias praktikoje, pvz., galėtų kurti įvairaus sudėtingumo interneto tinklalapius, mobilias programėles, programuoti elektronines sistemas ar panašiai. Ateityje jis galėtų pasirinkti studijas informacinių technologijų srityje“, – sako Europos programavimo savaitės („CodeWeek“) savanoris Piotr Cybulskij.

Klaipėdos moksleivių saviraiškos centre dirbantis Piotr Cybulskij neseniai įkūrė jaunųjų programuotojų bendruomenę „Seaport Developers“, kurioje savo programavimo žinias kūrybiškai pritaiko šeši itin gabūs moksleiviai. „Kuriame įdomius nekomercinius projektus mobiliesiems įrenginiams ir ne tik“, – sako bendruomenės iniciatorius ir įkūrėjas Piotr Cybulskij. Jis įsitikinęs: gyvename informacinių technologijų amžiuje, tad ši sritis turi ir visada turės didžiausią paklausą.

Programuoti gali išmokti visi

Europos programavimo savaitės metu jis lankėsi Kretingoje – iš trijų pasiūlytų mokyklų pasirinko Kretingos Simono Daukanto progimnaziją. Moksleivių susidomėjimas programavimu nustebino savanorį renginio vedėją.

„Susirinko netikėtai daug moksleivių. Visi buvo labai dėmesingi, aktyviai domėjosi pamokomis, uždavinėjo klausimus. Kai kurie mokiniai buvo susipažinę su interneto technologijomis, nors ir nežinojo, kaip pradėti kurti tinklalapius“, – pasakoja Piotr Cybulskij.

Antra mokymų diena, pasak programavimo specialisto, buvo žymiai turiningesnė. Mokiniai išmoko kurti bazines mobiliųjų telefonų programėles, susipažino su JAVA programavimo kalba

„Kai atvažiuoju į mokyklą, vaikai dažniausiai jau turi kokių nors programavimo žinių. Kai kurie jų moka kelias programavimo kalbas, pvz., „Python“, „C++“, „HTML“. Manau, kad programavimo pamokų ir specialistų poreikis mokyklose yra akivaizdus – jų reikia daugiau. Be to, programuoti gali išmokti visi, tik reikia noro ir pastangų“, – pastebi Europos programavimo savaitės savanoris.

Europos programavimo savaitė

Europos programavimo savaitė šiemet rengiama spalio 7–22 dienomis. Į ją įsitraukia savanoriai daugiau kaip keturiose dešimtyse šalių – pedagogai, bibliotekininkai, įmonėse dirbantys programavimo specialistai, moksleiviai ir jų tėvai.

„Kvietimas mokytis programuoti ir Europos programavimo savaitė yra atsakas į labai pasikeitusį mūsų gyvenimą ir aktualiausius – visų ir kiekvieno atskirai – gyvenimo poreikius. Šiandien mes kitaip dirbame, mokomės, perkame, bendraujame, netgi kitaip susipažįstame su savo gyvenimo partneriais“, – sako Europos programavimo savaitės renginius Lietuvoje koordinuojančios asociacijos „Langas į ateitį“ vadovė Loreta Križinauskienė.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Mokslo virusu vaikus užkrečia ne tik bandymai, bet ir šansas pademonstruoti išradimus viešai

Vienas iš būdų motyvuoti jaunuosius išradėjus kurti – didelio populiarumo JAV sulaukiančios išradimų mugės bei konkursai. Tokioje mokslo mugėje šių metų rugsėjį jaunimą kviečia sudalyvauti ir technologijų bei verslumo renginys #SWITCH! skaityti »

Mechatronikos ir robotikos specialistai – be jų neįsivaizduojama ateitis

Kompiuterio spausdintuvas, oro temperatūros termostatas, šaldytuvas su skaitmeniniu valdymu – visa tai yra mechatronikos įrenginiai. skaityti »

Šiemet – rekordinis skaičius stojančiųjų į pedagogikos krypties profesines studijas

Pedagogikos krypties profesinėms studijoms, sulaukusioms itin didelio aukštųjų mokyklų absolventų susidomėjimo, Švietimo ir mokslo ministerija papildomai skyrė 30 valstybės finansuojamų vietų. skaityti »

V. Sutkus: būsimų bedarbių rengimą stabdo rinka

Pristatome Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdas Sutkaus mintis apie Lietuvos švietimo pertvarką. skaityti »

Tarptautiniai studentų mainai: investicija į save ir profesinę ateitį

Naujausi „Erasmus+“ poveikio tyrimo duomenys rodo, kad daugelyje šalių studentų mainų programos dalyviams po studijų baigimo įsidarbinti darbo rinkoje pavyksta net 14 proc. lengviau ir greičiau. skaityti »

Jaunimo susidomėjimas šalies aukštosiomis mokyklomis nemažėja

Stojančiųjų susidomėjimas Lietuvos aukštosiomis mokyklomis nemažėja. Kaip ir pernai, į universitetus ir kolegijas pretenduoja 68 proc. brandos atestatus turinčių bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų. skaityti »

Trečdalis stojančiųjų į universitetus renkasi Vilniaus universitetą

5 230 visų stojančiųjų į Lietuvos universitetus pirmuoju prioritetu pageidavo studijuoti geriausiai tarptautiniuose reitinguose tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų vertinamame Vilniaus universitete. skaityti »

„Baltoji žynė“ – įtraukianti maginė fantastika net ir tiems, kurie nemėgsta fantastikos

Australų kilmės rašytoją Trudi Canavan nuo pat mažumės domino senovės mitologija ir jos pritaikymas fantastikos pasaulyje. skaityti »

Švietimo ministrė: Lietuva turi visas sąlygas tapti informacinių technologijų centru

Europos komisijos teigimu, net 40% darbdavių Europoje neranda darbuotojų, kurių įgūdžiai įmonei leistų atsinaujinti ir sparčiai judėti į priekį. skaityti »

JTO dirbanti lietuvė: „Didžioji mano darbo dalis – įtikinti kitus, kad viskas yra įmanoma“

„Nelaikau savęs emigrante“, – šypsosi Ieva Lazarevičiūtė, jau 11 metų gyvenanti Brazilijoje. skaityti »