Scenoje varžysis mokslininkai

Publikuota: 2012 m. gegužės 22 d. antradienis

Ką bendro turi archeologija ir Agata Kristi? Ar gali aritmetinė formulė padėti išsirinkti gerą žmoną? Į šiuos klausimus stovėdami scenoje šį šeštadienį atsakys jaunieji mokslininkai, dalyvaujantys Britų tarybos projekte „Šlovės laboratorija“. Kas taps geriausiu ir laimės galimybę atstovauti Lietuvą tarptautinio konkurso finale Jungtinėje Karalystėje vyksiančiame Čeltenhemo mokslo festivalyje, sužinoti galės visi norintys, nes renginys atviras ir nemokamas.

Projekto finaliniame renginyje, kuris vyks Nacionalinėje dailės galerijoje, susirungs biologijos, medicinos, matematikos, chemijos, farmacijos ir kitų sričių mokslininkai ir studentai. Jų užduotis – sukurti intrigą ir sudominti klausytojus sudėtinga moksline tema vos per tris minutes. Dalyvių pasirodymus vertins komisija, kurioje – LTV programų direktorius Rolandas Maskoliūnas, VU Biochemijos instituto Bioelektrochemijos ir biospektroskopijos skyriaus vedėjas doc. dr. Gintaras Valinčius, KTU Fundamentalųjų mokslų fakulteto Fizikos katedros habilituotas fizinių mokslų daktaras prof. Arvaidas Galdikas ir Lietuvos energetikos instituto  Hidrologijos laboratorijos mokslo darbuotoja, technologijos mokslų daktarė  Diana Meilutytė-Barauskienė.

Lietuvoje antrus metus rengiamas konkursas siekia paraginti tiksliųjų ir gamtos mokslų mokslininkus, mokytojus ir studentus pasidalinti mokslo idėjomis su visuomene. Projekto organizatoriai meta iššūkį: ar pavyks sudėtingą mokslinį klausimą atskleisti taip, kad suprastų kiekvienas?

„Mokslas ir naujos idėjos – šiuolaikinio pasaulio variklis, todėl negalima leisti mokslo įdomybėms dulkėti archyvuose, paskęsti tarp formulių ir niekam nesuprantamų terminų. Nebe pirmus metus traukiame mokslininkus ir jų idėjas į dienos šviesą ir tikime, kad šeštadienį į renginį susirinkę žiūrovai maloniai nustebs, o mokslo entuziastų gretos padidės“, – įsitikinusi renginį organizuojančios Britų tarybos projektų vadovė Lietuvoje Danguolė Kiznienė.

Anot jos, tokie projektai kaip „Šlovės laboratorija“ ne tik skatina mokslininkus išeiti į viešumą ir dalintis savo atradimais, bet ir augina jaunąją mokslininkų kartą. „Norėdami įkvėpti jaunimą rinktis mokslo kelią, visų pirma turime parodyti, kad mokslininko darbas yra įdomus ir įtraukiantis“, – sakė D. Kiznienė.

Projekto dalyviai sėmėsi patirties iš garsaus britų mokslo žurnalisto, milijonines auditorijas sutraukusio filmo apie pirmąjį kosmonautą Jurijų Gagariną „Pirmoji orbita“ režisieriaus dr. Christopherio Riley. Mokslo naujovių entuziastas, pirmosios tiesioginės BBC transliacijos internetu iniciatorius, daugelio kultinių BBC mokslinių laidų bendraautoris Lietuvos mokslo talentus mokė, kaip savo aistra mokslui užkrėsti kitus. Viešojo kalbėjimo įgūdžius ištobulinti  mokslo talentams padėjo Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė Adrija Čepaitė.

Projekto „Šlovės laboratorija“ finalą ves žurnalistas Ignas Krupavičius. Renginys vyks šeštadienį, gegužės 26 d. 14 valandą Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje. Įėjimas nemokamas.

Projekto iniciatorius – Britų taryba Lietuvoje. Projekto draugas – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Daugiau informacijos apie projektą – interneto svetainėje www.facebook.com/BritishCouncilLithuania.

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »