Sukurtas didmiesčių gyventojams skirtas elektrinis paspirtukas

Publikuota: 2016 m. spalio 3 d. pirmadienis

Ūkio viceministras Marius Skarupskas buvo vienas pirmųjų, išbandžiusių naują transporto priemonę – elektrinį paspirtuką. Išradimą buvo galima pamatyti bei išbandyti ir renginių ciklo „Inovacijų savaitė“ verslo ir mokslo pikniko metu, vykusiu šalia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) centrinių rūmų. 

Geltonos spalvos išradimas – Ričardo Lesčinsko kūrinys. VGTU „LinkMenų fabrike“ besidarbuojantis kūrėjas, čia pagaminęs ir elektrinį paspirtuką, neabejoja – ši transporto priemonė kuo puikiausiai tiks didmiesčių gyventojams keliauti į darbą, paskaitas ir visur, kur tik užsigeisite.

„Mintis kurti tokią transporto priemonę kilo visai paprastai – tiesiog mąsčiau apie patogią transporto priemonę pasiekti darbo vietą. Kadangi vasaros metu turėjau šiek tiek laisvo laiko, jį paskyriau šio projekto įgyvendinimui. Po vieno įkrovimo jis gali nuvažiuoti net 50 kilometrų – taigi, to visiškai užtenka keletui kelionių į darbą ir atgal. Elektrinis paspirtukas puikiai pritaikytas mūsų reljefui, nes, sakykime, su dviračiu užvažiuoti į Vilniaus Šeškinės kalną nėra taip paprasta. Ši transporto priemonė turi didelius, komfortiškus ratus, o tai leidžia lengvai važinėti sostinės ir kitų didesnių miestų gatvėmis“, – sako VGTU „LinkMenų fabriko“ komandos  narys R. Lesčinskas.

Ričardo teigimu, gimti naujai transporto priemonei padėjo naujausios, tačiau jau masiškai prieinamos technologijos: ličio akumuliatoriai, bešepetėliniai varikliai ir pan. Kūrimo procese didžiausias iššūkis buvo surasti tinkamą dydžio, greičio, patogumo ir kainos balansą. Šiuo metu transporto priemonė gali išvystyti iki 25 kilometrų greitį per valandą – toks galingumas pasirinktas atsižvelgiant į Lietuvos įstatymus. 

„Dažnai sulaukiu klausimų, ar nenorėčiau sukurti panašaus, tik mažesnio paspirtuko. Žinoma, tai padaryti būtų tikrai galima, tačiau nuo to nukentėtų patogumas bei vienu įkrovimu nuvažiuojamas atstumas. Šiuo metu jo prototipas yra tobulinamas VGTU „LinkMenų fabrike“. Paspirtuko kūrimas šioje erdvėje puikiai iliustruoja tai, kad čia po vienu stogu galima padaryti viską: nuo metalo konstrukcijos iki elektronikos ir galiausiai visiškai išbaigto produkto“, – pasakojo R. Lesčinskas. 

Paklausus apie masinę gamybą, Ričardas teigė, jog, pajutus susidomėjimą, tai gana reali perspektyva. Tiesa, kiek šis gaminys kainuotų rinkoje, kol kas atsakyti negali.Be minėtojo išradimo, verslo ir mokslo pikniko metu dalyviai galėjo išbandyti ir kitus VGTU sukurtus prietaisus, paskanauti inovacijomis persismelkusių patiekalų, sudalyvauti nuotaikingoje diskusijoje. Šį „Inovacijų savaitės“ renginį organizavo „Saulėtekio slėnio” mokslo ir technologijų parkas, VGTU ir Vilniaus universitetas.

Šaltinis: vgtu.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Šiuolaikinio mokslininko portretas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių. skaityti »

Tarp 50 geriausių regiono universitetų – dvi Lietuvos aukštosios mokyklos

Vėlyvą pirmadienio vakarą tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2018“ universitetų reitingą. skaityti »

Robotai ir virtuali realybė: galimybės ar pavojus mokytojo profesijai?

Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje mokymosi procesas stipriai pasikeis, mat pedagogų vietą mokyklose žada pakeisti ne kas kitas, o robotai. skaityti »

Metų knygos rinkimai: skelbiami išskirtiniausių kūrinių penketukai

Akcija „Metų knygos rinkimai“ jau 13 kartą kviečia skaitytojus rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. skaityti »

Šiuolaikinis švietimas: kaip vaikus ugdo inovatyvios pasaulio mokyklos?

Kaip turėtų atrodyti šiuolaikinė mokykla? Pasidairius po pasaulį panašu, kad mokyklose nuo tradicinių mokymosi įrankių, tokių kaip knyga ir sąsiuvinis, pereinama prie skaitmeninių mokymosi metodų. skaityti »

Ar Lietuvoje vyrai dirba pradinukų mokytojais?

Neįprastą pradinio ugdymo specialybę pasirinkęs vaikinas šiemet mokys pirmaklasius mokslo paslapčių. skaityti »

Lietuvoje kuriamas pirmasis Baltijos regione informacinių technologijų kompetencijų centras

IKT kompetencijų centre, kuris vienys lietuvių ir švedų tyrėjus ir institucijas bus vystomos inovacijos daiktų interneto kibernetinio saugumo, sveikatos technologijų srityje. skaityti »

Kokios savybės padės neužleisti vietos robotui?

Retas įsivaizduojame savo darbo dieną be kompiuterio ar išmanaus telefono, tačiau ateityje technologijų įtaka didės dar labiau. skaityti »

Lietuvos vaikų finansinis raštingumas žemas

Nors finansinis raštingumas padeda užtikrinti sėkmingą ekonominį gyvenimą, tyrimų rezultatai rodo, jog Lietuvoje vaikų ir paauglių iki 15 m. finansinio raštingumo lygis yra gerokai žemesnis nei kitose šalyse. skaityti »

Gabiems magistrantams iš užsienio – parama studijoms Lietuvoje

Siekiant didinti studijų tarptautiškumą ir pritraukti į Lietuvą studijuoti gabius jaunuolius iš užsienio, valstybė skiria paramą užsieniečių magistrantūros studijoms. skaityti »