Trečdalis stojančiųjų į universitetus renkasi Vilniaus universitetą

Publikuota: 2017 m. liepos 20 d. ketvirtadienis

Likus vos kelioms valandoms iki prašymų studijuoti registracijos Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) informacinėje sistemoje pabaigos aiškėja nauji aukštojo mokslo sistemos kontūrai.

Bene trečdalis – 5 230 – visų stojančiųjų į universitetus pirmuoju prioritetu pageidavo studijuoti geriausiai tarptautiniuose reitinguose tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų vertinamame Vilniaus universitete (VU). Toliau pagal stojančiųjų skaičių rikiuojasi du kartus mažiau pageidavimų sulaukę Kauno technologijos universitetas (2 124), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (1 999) ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas (1 925).

Tarp kolegijų daugiausiai pirmuoju pasirinkimu stojantieji rinkosi Vilniaus kolegiją (2 884), antroje vietoje buvo Kauno kolegija (2 820), trečioje – Klaipėdos valstybinė kolegija (1 070).

Anot VU studijų prorektoriaus doc. Valdo Jaskūno, pageidavimų studijuoti VU skaičiaus augimas net ir mažėjant bendram stojančiųjų skaičiui į aukštąsias mokyklas rodo, jog moksleiviai vertina ne tik universitetų pozicijas tarptautinėje erdvėje, bet ir realią situaciją darbo rinkoje.

„Remiantis MOSTA duomenimis, mūsų absolventų atlyginimai daugumoje studijų krypčių grupių yra konkurencingiausi, universitetas ženkliai pagerino pozicijas pasauliniuose reitinguose. Moksleiviams ir jų tėvams šie duomenys, vertinant ateities perspektyvas, yra išties svarbūs“, – pastebi V. Jaskūnas.

Nors bendras stojančiųjų skaičius į universitetus šalyje sumažėjo apie 8 proc., pageidaujančių studijuoti VU pirmuoju prioritetu skaičius išaugo apie 5 proc. Tai reiškia ir tai, kad visos universiteto studijų kryptys išlieka rentabilios. 

„Universitetui nekyla sunkumų dėl siūlomų studijų krypčių rentabilumo. Kartu šie preliminarūs rezultatai dar kartą įrodo akivaizdžią tiesą – moksleiviai renkasi studijas tose aukštosiose mokyklose, kurios imasi lyderystės įgyvendinant keliamus aukštojo mokslo reformos tikslus bei nuosekliai investuoja į studijų ir mokslo kokybę“, – pastebi V. Jaskūnas.                                                                            

Prorektorius taip pat primena, jog mokyklų abiturientai neturėtų nusiminti net ir negavę kvietimo studijuoti pirmuoju prioritetu nurodytą studijų programą: „Priėmimas pirmuoju etapu dar nesibaigė, korekcijas galima atlikti dar dviejuose etapuose. Be to, įstoję į gretimą ar tos pačios krypties specialybę studentai galės rinktis gretutines studijas bei įgyti išties platų, tarpdisciplininį išsilavinimą“, – sako V. Jaskūnas.

Pagal pirmąjį prioritetą populiariausiomis VU studijų programomis šiemet išlieka medicina (521), programų sistemos (376), teisė (259), politikos mokslai (256) ir ekonomika (256).

Į populiariausiųjų dešimtuką taip pat pateko skandinavistika (235), psichologija (234), odontologija (192), kriminologija (183), kūrybos komunikacija (131).

Šaltinis: Vilniaus universitetas
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Populiariausi straipsniai

Inovatyvūs mokymo metodai: mokytojams pamokose siūlys pasitelkti vaizdo žaidimus

Vaizdo žaidimai gali būti ne tik laisvalaikio praleidimo forma, bet ir puiki mokymosi priemonė. skaityti »

Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų

Novatorius fizikas S. Tamulevičius teigia, kad ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja. skaityti »

Penkios specialybės, kurių Lietuvos darbdaviai ieško dažniausiai

IT specialistus personalo atrankos ekspertai išskiria kaip pačius geidžiamiausius darbo rinkoje. skaityti »

Mokiniai sprendžia: kas svarbiausia kuriant ateities Europos Sąjungą?

Rusijos agresija, pabėgėlių krizė, teroristiniai išpuoliai – šie klausimai aktualūs ne tik ES politikos ekspertams, bet ir mokiniams. skaityti »

MITA patvirtino finansavimą 16 naujų projektų: bus kuriamos perspektyvios technologijos

Išmani apykaklė, apsauganti nuo nuskendimo, gintaro gaminių klasifikatorius, saulės kolektorius mažaenerginiams pastatams, sveikatos dienoraštis, mobili 12V baterija, antenų sistema nanopalydovams, plataus ruožo radaro prototipas – tai tik keletą inovacijų, kurios Lietuvoje bus vystomos 2018 metais. skaityti »

Skelbiama nauja atranka į programą „Renkuosi mokyti!“

Projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“ skelbia naują mokyklų ir „Renkuosi mokyti!“ mokytojų atranką. skaityti »

Planuojama pertvarkyti vaikų socializacijos centrus

Per kelis ateinančius metus planuojama iš esmės pertvarkyti vaikų socializacijos centrus, sukuriant šiuolaikiškas įstaigas, kuriose būtų stiprinami socialiniai vaikų įgūdžiai. skaityti »

Ko galėtume pasimokyti iš Suomijos švietimo sistemos?

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. skaityti »

XXI amžiaus švietimo sistema turi remtis kūrybiškumo ir atvirumo nesėkmei idėjomis

Mokyklos šiais laikais turi diegti ne tik konkrečios srities žinias, bet ir kūrybiškumą, plačias pažiūras, smalsumą. skaityti »

Programuotojai – pradinių klasių moksleiviai?

Programavimo specialistai įsitikinę, kad mokyti programavimo vaikus būtų tikslinga jau pradinėse klasėse. skaityti »