5 šiuolaikinės banko veiklą efektyvinančios priemonės bankomatų tinklui valdyti

Publikuota: 2020 m. rugsėjo 28 d. pirmadienis

Daugumoje Rytų Europos ir Centrinės Azijos šalių bankomatų skaičius ir toliau auga. Sakartvele ir Azerbaidžane 2020 metais augimas siekė beveik 10 proc., Uzbekistane – daugiau nei 20 proc. Taigi, nepaisant spartaus interneto bankininkystės ir mobiliųjų finansinių programų populiarėjimo, finansinės organizacijos ir toliau investuoja į savitarnos įrenginius.

Kadangi koronaviruso pandemijos metu banko skyrių veikla ribojama, bankomatai ir atsiskaitymo įrenginiai tampa pagrindiniu banko ir jo klientų sąveikos kanalu – saugiu, patikimu ir, svarbiausia, paprastai suprantamu.

Efektyviai valdant bankomatų tinklą, bankams gali pavykti optimizuoti savitarnos įrenginių priežiūros išlaidas: sumažinti aptarnaujančio personalo apsilankymų skaičių ir automatizuoti įrenginių priežiūros procesą, o kartu padidinti ir paslaugų prieinamumą.

Norėdamos to pasiekti, finansų įstaigos visame pasaulyje naudoja specializuotą programinę įrangą, padedančią valdyti savitarnos įrenginius nuotoliniu būdu. Ji padeda ne tik pasiekti pagrindinius veiklos rodiklius (angl. Key Performance Indicator), bet ir susikurti savitarnos įrenginių efektyvumo vertinimo sistemą, skirtą įvertinti įrenginių efektyvumą, gaunant ir analizuojant duomenis apie kiekvieno bankomato veikimą.

1. Detali techninės būklės stebėsena

Dažniausiai, siekiant įvertinti bankomatų ir kitų savitarnos įrenginių veiklą, analizuojami tik duomenų apdorojimo centro pateikiami duomenys. Paprastai tai yra įrenginių techninės būklės aprašai. Tačiau norint operatyviai ir kvalifikuotai išspręsti problemą, būtina turėti kiek įmanoma išsamesnį visų įvykių aprašą, kategorizuojant juos pagal kiekvienos bankomato dalies ir programinės įrangos klaidų kodus.

Turint detalią informaciją apie bankomato gedimą, galima tikslingai suformuoti  užduotį Techninės priežiūros skyriui ir išsiųsti specialistą remontuoti įrenginio iš karto su reikalingu atsarginių dalių rinkiniu, kad nereikėtų pakartotinių apsilankymų.

2. Nuotolinis įrenginių valdymas

Galimybė per nuotolį prisijungti iš karto prie keleto įrenginių sudaro sąlygas centralizuotai valdyti visų tinklo įrenginių incidentus, taip pat nuotoliniu būdu atlikti kai kurias rutinines operacijas, pvz., atnaujinti bankomatų programinę įrangą, perkelti iš jų visus elektroninius žurnalus ir vaizdo kamerų užfiksuotus vaizdus ir pan.

Užduočių planavimo programa padeda įgyvendinti šias procedūras be operatoriaus įsikišimo ir neapkraunant tinklo. Taigi naudojantis tokiomis specializuotomis sistemomis, duomenų perdavimas ir archyvavimas gali būti visiškai automatizuojamas.

3. Reagavimo į incidentus automatizavimas

Dar viena sritis, kuri gali būti automatizuojama – duomenų apie incidentus perdavimas  į skirtingas techninės priežiūros valdymo sistemas. Kai tik duomenys apie įrenginio sutrikimą patenka į sistemą, ji suformuoja techninio darbo užklausą vidinėje integruotoje ITFSM platformoje (pvz., „ServiceDesk.iQ“), patikslinant incidento detales (kokia įrenginio dalis sugedo, koks klaidos kodas).

Remiantis šiais duomenimis, užklausa gali būti automatiškai perduodama atitinkamam specialistui, kad šis atliktų darbus pagal nustatytus SLA reikalavimus.

4. Operatyvi reakcija į incidentus

Dar viena iš ypač savitarnos įrenginių tinklo operatoriui svarbių funkcijų – galimybė prognozuoti potencialius gedimus. Tai padeda iš anksto imtis prevencinių priemonių, kad gedimų nekiltų.

Tokios prognozės atliekamos nustatant nekritines techninės ir programinės įrangos veikimo klaidas. Iš vienos pusės, tokio tipo klaidos nereikalauja skubių įrenginius prižiūrinčių darbuotojų veiksmų. Iš kitos pusės, jei be šių klaidų atsiranda pašalinių veiksnių, pavyzdžiui, išauga atliekamų finansinių operacijų skaičius, bankomato veikla gali visai strigti.

Operatyviai gaunant tokią informaciją, formuojamą remiantis nuolatinio audito duomenimis, galima racionaliai planuoti Techninės priežiūros skyriaus darbą, sumažinti skubių iškvietimų poreikį.

5. Savitarnos įrenginių darbo duomenų kaupimas ir analizė

Norint efektyviai valdyti savitarnos įrenginių tinklą, svarbu tiksliai ir laiku gauti duomenis apie bankomatų būklę. Techninės įrenginių veiklos stebėjimo platformos padeda rinkti ir kaupti duomenis, reikalingus viso įrenginių tinklo efektyvumui analizuoti.

Visų pirma, tokios sistemos identifikuoja „problemiškiausius“ įrenginius, sugrupuodamos juos pagal funkcinius tipus, modelius ir gamintojus, gedimų tipus, taip pat pateikia įrenginių, susijusių su pasikartojančiais gedimais, sąrašus.

Be to, šias funkcijas atliekantis programinis sprendimas pats privalo turėti lanksčius nustatymus, kad būtų galima generuoti operatyvines ataskaitas, reikalingas bankomatų tinklo administratoriui. Tokį sprendimą integravus su banko verslo analitikos (angl. Business intelligence)  sistema, galima išplėsti duomenų rinkimo ir analizės procesus ir atlikti tikslesnę galimų gedimų prognozę.

„Vynamic View“ – ko gero geriausia, ką gali pasiūlyti bankinių technologijų rinka

Visas išvardintas funkcijas sėkmingai įgyvendino pasaulinė bankinių technologijų įmonė „Diebold Nixdorf“, kurdama programinį sprendimą „Vynamic View“.

Tai populiariausia kompleksinio bankinių savitarnos įrenginių valdymo platforma. Ji suderinama su įvairių gamintojų savitarnos įrenginiais ir naudojama 22 proc. bankomatų veiklai stebėti visame pasaulyje.

Vienoje iš naujausių sistemos versijų „Diebold Nixdorf“ įdiegė galimybę atvaizduoti duomenis intuityvioje ir internetui pritaikytoje bankomatų tinklo operatoriaus vartotojo sąsajoje.

BS/2 siūlo įsigyti minėtą programinį produktą Baltijos, Centrinės Azijos ir Užkaukazės šalyse specialiomis sąlygomis, taip pat ir įsigyjant programinę įrangą kaip paslaugą (angl. Software as a service)  ar techninės stebėsenos užsakomųjų paslaugų pagrindu.

Šaltinis: Penki kontinentai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

komentarai

hwoVatTXOkq IP: 61.7.138.247
2020-10-09 07:59 (!)
lvwFXWQBqVYZJf

Planuoti grynųjų poreikį bankomatuose „BasisBank“ padeda „Cash Management.iQ“

Sakartvelo bankas „BasisBank“ įsidiegė BS/2 sukurtą grynųjų pinigų srauto prognozavimo ir jų paskirstymo išdavimo-priėmimo vietose sprendimą „Cash Management.iQ“. skaityti »

„Penki“ ir ­5 faktai apie televiziją (1)

Pasaulinės televizijos dienos proga - 5 įdomūs faktai apie televiziją. skaityti »

Pandemijos akivaizdoje rekordiškai išaugo interneto srauto vartojimas (3)

Koronavirusas, dar pavasarį uždaręs namuose daugybę žmonių, vėl negailestingai siautėja. Įvedus karantino sąlygas, interneto srauto apkrova muša naujus rekordus. skaityti »

Žvilgsnis į praeitį: nuo kasininko Ritty iki savitarnos kasų (2)

1879 m. lapkričio 4 d. minima kaip kasos aparato gimtadienis. Praėjus 141-eriems metams, šiuolaikinės prekybos jau nebegalime įsivaizduoti be kasų. Jos visur: parduotuvėse, kavinėse, degalinėse ir pašto skyriuose. Kas sugalvojo šį įrenginį, padedantį apskaityti pinigines įplaukas? skaityti »

„Vynamic Marketing“. Klientų pritraukimas ir personalizuota reklama bankomato ekrane (3)

Dėl COVID-19 pandemijos įvesti ribojimai įnešė esminių permainų finansinių įstaigų klientų aptarnavimo srityje. Tradicinį klientų aptarnavimą bankų skyriuose vis dažniau keičia bankomatai ir kiti savitarnos įrenginiai. skaityti »

Šviesolaidinis internetas Lietuvoje švenčia 22-ąjį gimtadienį (5)

Lietuvoje šviesolaidinio interneto era prasidėjo 1998 m. spalio 28 dieną, kai „Penkių kontinentų“ grupės įmonė „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ pirmoji pradėjo siūlyti sostinės gyventojams tuo metu sparčiausią interneto ryšį optinio kabelio linijomis. Taigi šią dieną švęsime ne tik dabartinio „Penki“ tinklo, bet ir apskritai šviesolaidinio interneto Lietuvoje gimtadienį! skaityti »

COVID-19 diagnozuotas penkiems UAB „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ darbuotojams (2)

„Penkių kontinentų“ grupės įmonėje „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ nustatyti penki COVID-19 atvejai. Apie tai informuotas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. skaityti »

Pandemija spartina perėjimą prie skaitmeninių atsiskaitymų (2)

Pasaulio jau seniai nestebina mokėjimo kortelės, elektroniniai atsiskaitymai ar kitos nuotolinės finansinės paslaugos. Pernai prasidėjusi COVID-19 pandemija šią transformaciją dar paspartino. Daugybė šalių septynmyliais žingsniais žengia į naują realybę, kurioje nėra nei monetų, nei kupiūrų. Grynųjų pinigų atsisakymo spartai įtakos turi daug veiksnių: naujų patogių bei saugių atsiskaitymo būdų atsiradimas, inovacinių technologijų plėtra ir netgi ekstremalios situacijos – šiuo metu pasaulį užvaldžiusi COVID-19 pandemija. skaityti »

Teniso turnyre „BFI Cup“ ir vėl triumfavo SEB (2)

Šiemet jau 13-ąjį kartą Lietuvoje organizuojamame bankų ir finansinių įstaigų teniso turnyre „BFI Cup“ geriausiai sekėsi SEB banko žaidėjams. skaityti »

Pasaulis investuoja į kriptomatus. Kaip sekasi? (2)

Daugiau nei 10 tūkstančių. Tiek pasaulinės kriptovaliutų tyrimų svetainės „Coin ATM Radar“ duomenimis šiuo metu pasaulyje yra kriptomatų. Pirmasis iš jų buvo įrengtas prieš septynerius metus Vankuveryje. Norvegų finansų įmonės „AksjeBloggen“ tyrimai rodo, kad vien per metus šių įrenginių skaičius išaugo 167 proc. skaityti »