Daugumoje Rytų Europos ir Centrinės Azijos šalių bankomatų skaičius ir toliau auga. Sakartvele ir Azerbaidžane 2020 metais augimas siekė beveik 10 proc., Uzbekistane – daugiau nei 20 proc. Taigi, nepaisant spartaus interneto bankininkystės ir mobiliųjų finansinių programų populiarėjimo, finansinės organizacijos ir toliau investuoja į savitarnos įrenginius.

Kadangi koronaviruso pandemijos metu banko skyrių veikla ribojama, bankomatai ir atsiskaitymo įrenginiai tampa pagrindiniu banko ir jo klientų sąveikos kanalu – saugiu, patikimu ir, svarbiausia, paprastai suprantamu.

Efektyviai valdant bankomatų tinklą, bankams gali pavykti optimizuoti savitarnos įrenginių priežiūros išlaidas: sumažinti aptarnaujančio personalo apsilankymų skaičių ir automatizuoti įrenginių priežiūros procesą, o kartu padidinti ir paslaugų prieinamumą.

Norėdamos to pasiekti, finansų įstaigos visame pasaulyje naudoja specializuotą programinę įrangą, padedančią valdyti savitarnos įrenginius nuotoliniu būdu. Ji padeda ne tik pasiekti pagrindinius veiklos rodiklius (angl. Key Performance Indicator), bet ir susikurti savitarnos įrenginių efektyvumo vertinimo sistemą, skirtą įvertinti įrenginių efektyvumą, gaunant ir analizuojant duomenis apie kiekvieno bankomato veikimą.

1. Detali techninės būklės stebėsena

Dažniausiai, siekiant įvertinti bankomatų ir kitų savitarnos įrenginių veiklą, analizuojami tik duomenų apdorojimo centro pateikiami duomenys. Paprastai tai yra įrenginių techninės būklės aprašai. Tačiau norint operatyviai ir kvalifikuotai išspręsti problemą, būtina turėti kiek įmanoma išsamesnį visų įvykių aprašą, kategorizuojant juos pagal kiekvienos bankomato dalies ir programinės įrangos klaidų kodus.

Turint detalią informaciją apie bankomato gedimą, galima tikslingai suformuoti  užduotį Techninės priežiūros skyriui ir išsiųsti specialistą remontuoti įrenginio iš karto su reikalingu atsarginių dalių rinkiniu, kad nereikėtų pakartotinių apsilankymų.

2. Nuotolinis įrenginių valdymas

Galimybė per nuotolį prisijungti iš karto prie keleto įrenginių sudaro sąlygas centralizuotai valdyti visų tinklo įrenginių incidentus, taip pat nuotoliniu būdu atlikti kai kurias rutinines operacijas, pvz., atnaujinti bankomatų programinę įrangą, perkelti iš jų visus elektroninius žurnalus ir vaizdo kamerų užfiksuotus vaizdus ir pan.

Užduočių planavimo programa padeda įgyvendinti šias procedūras be operatoriaus įsikišimo ir neapkraunant tinklo. Taigi naudojantis tokiomis specializuotomis sistemomis, duomenų perdavimas ir archyvavimas gali būti visiškai automatizuojamas.

3. Reagavimo į incidentus automatizavimas

Dar viena sritis, kuri gali būti automatizuojama – duomenų apie incidentus perdavimas  į skirtingas techninės priežiūros valdymo sistemas. Kai tik duomenys apie įrenginio sutrikimą patenka į sistemą, ji suformuoja techninio darbo užklausą vidinėje integruotoje ITFSM platformoje (pvz., „ServiceDesk.iQ“), patikslinant incidento detales (kokia įrenginio dalis sugedo, koks klaidos kodas).

Remiantis šiais duomenimis, užklausa gali būti automatiškai perduodama atitinkamam specialistui, kad šis atliktų darbus pagal nustatytus SLA reikalavimus.

4. Operatyvi reakcija į incidentus

Dar viena iš ypač savitarnos įrenginių tinklo operatoriui svarbių funkcijų – galimybė prognozuoti potencialius gedimus. Tai padeda iš anksto imtis prevencinių priemonių, kad gedimų nekiltų.

Tokios prognozės atliekamos nustatant nekritines techninės ir programinės įrangos veikimo klaidas. Iš vienos pusės, tokio tipo klaidos nereikalauja skubių įrenginius prižiūrinčių darbuotojų veiksmų. Iš kitos pusės, jei be šių klaidų atsiranda pašalinių veiksnių, pavyzdžiui, išauga atliekamų finansinių operacijų skaičius, bankomato veikla gali visai strigti.

Operatyviai gaunant tokią informaciją, formuojamą remiantis nuolatinio audito duomenimis, galima racionaliai planuoti Techninės priežiūros skyriaus darbą, sumažinti skubių iškvietimų poreikį.

5. Savitarnos įrenginių darbo duomenų kaupimas ir analizė

Norint efektyviai valdyti savitarnos įrenginių tinklą, svarbu tiksliai ir laiku gauti duomenis apie bankomatų būklę. Techninės įrenginių veiklos stebėjimo platformos padeda rinkti ir kaupti duomenis, reikalingus viso įrenginių tinklo efektyvumui analizuoti.

Visų pirma, tokios sistemos identifikuoja „problemiškiausius“ įrenginius, sugrupuodamos juos pagal funkcinius tipus, modelius ir gamintojus, gedimų tipus, taip pat pateikia įrenginių, susijusių su pasikartojančiais gedimais, sąrašus.

Be to, šias funkcijas atliekantis programinis sprendimas pats privalo turėti lanksčius nustatymus, kad būtų galima generuoti operatyvines ataskaitas, reikalingas bankomatų tinklo administratoriui. Tokį sprendimą integravus su banko verslo analitikos (angl. Business intelligence)  sistema, galima išplėsti duomenų rinkimo ir analizės procesus ir atlikti tikslesnę galimų gedimų prognozę.

„Vynamic View“ – ko gero geriausia, ką gali pasiūlyti bankinių technologijų rinka

Visas išvardintas funkcijas sėkmingai įgyvendino pasaulinė bankinių technologijų įmonė „Diebold Nixdorf“, kurdama programinį sprendimą „Vynamic View“.

Tai populiariausia kompleksinio bankinių savitarnos įrenginių valdymo platforma. Ji suderinama su įvairių gamintojų savitarnos įrenginiais ir naudojama 22 proc. bankomatų veiklai stebėti visame pasaulyje.

Vienoje iš naujausių sistemos versijų „Diebold Nixdorf“ įdiegė galimybę atvaizduoti duomenis intuityvioje ir internetui pritaikytoje bankomatų tinklo operatoriaus vartotojo sąsajoje.

BS/2 siūlo įsigyti minėtą programinį produktą Baltijos, Centrinės Azijos ir Užkaukazės šalyse specialiomis sąlygomis, taip pat ir įsigyjant programinę įrangą kaip paslaugą (angl. Software as a service)  ar techninės stebėsenos užsakomųjų paslaugų pagrindu.