Ką daryti, kad bankomatai neštų pelną?

Publikuota: 2018 m. birželio 21 d. ketvirtadienis

Užtikrinti sėkmingą bankomatų tinklo veiklą finansų institucijoms kasmet kainuoja šimtus tūkstančių eurų. Kiekvienas bankas renkasi šių išlaidų mažinimo strategiją. Kai kurie taupo, diegdami naujus savitarnos įrenginius, daugiau paslaugų teikdami per internetinę bankininkystę ir motyvuodami klientus atlikti daugiau negrynųjų pinigų mokėjimo operacijų. Kiti – atvirkščiai, savitarnos kanalą mato kaip perspektyvų pajamų šaltinį: galima susitaikyti su įrenginių priežiūros išlaidomis arba investuoti į naujus, atsiperkančius ir pelną nešančius bankomatus bei mokėjimo kioskus.

Akivaizdžiausiai pelningas bankomatų „įdarbinimo“ būdas – tiesioginis klientų aptarnavimo mokestis, kuris priklauso nuo teikiamų paslaugų rūšies ir daugelio kitų veiksnių. Pavyzdžiui, naudojimasis savitarnos įrenginiu Lenkijoje gali atsieiti 3–4 proc. nuo nuimamos grynųjų pinigų sumos, Ispanijoje klientas gali sumokėti iki 6 proc., o Rusijoje – iki 400 rublių (5,4 euro).  

Toks mokesčių sistemos neskaidrumas klaidina žmones ir skatina atsisakyti naudojimosi „svetimais“ bankomatais paslaugų, o tai ženkliai sumažina taip apsidrausti bandančių klientų prieinamumą prie savitarnos kanalų.

Dėl šios priežasties bankai ir nepriklausomi bankomatų tinklų operatoriai dažnai atsisako tiesioginių mokesčių už naudojimąsi įrenginiais, mainais teikdami papildomas paslaugas. Toks uždarbio būdas, kliento akimis žiūrint, labiau pateisinamas, nes jam suteikiama galimybė gauti unikalią paslaugą, naudojantis konkrečios organizacijos įrenginiais.

1. Bankomato naudojimas atsiskaitymo operacijoms atlikti

Vienas iš pagrindinių būdų, kaip gauti pajamų iš savitarnos įrenginių, –per juos teikti papildomas paslaugas.

Papildžius standartines funkcijas atliekantį bankomatą mokėjimo kioskų galimybėmis, galutinis vartotojas per jį gali atsiskaityti už komunalines ir telekomunikacijų paslaugas, sumokėti mokesčius valstybei, baudas ir atsiskaityti už įvairias prekes.

Be to, tokie įrenginiai suteikia daugiau galimybių dirbti su banko sąskaitomis ir pinigų pervedimais.

Bankas gali kurti abipusiškai naudingus santykius su įvairių paslaugų teikėjais, savo savitarnos įrenginius siūlydamas naudoti kaip sąveikos su klientais kanalą ir už sudarytus sandorius gauti komisinius. Platesnis teikiamų paslaugų asortimentas ir, palyginti su konkurentais, mažas aptarnavimo mokestis gali tapti bankomatų tinklo konkurenciniu pranašumu. Kai kuriais atvejais bankams ir nepriklausomiems operatoriams pavyksta perimti įvairių valstybinių ir komercinių organizacijų (ligoninių, notarų biurų, mokesčių tarnybų, policijos padalinių) mokėjimų priėmimo funkcijas.

Pažangūs programiniai sprendimai, atliekantys tokių mokėjimų priėmimo funkcijas, leidžia įkelti įvairių atliktų operacijų duomenų analizę. Pavyzdžiui, BS/2 sukurtas sprendimas „Payments.iQ“ leidžia įvertinti, kiek bankomatų tinklo operatoriui naudinga tam tikra paslauga. Tai suteikia galimybę atsižvelgiant į poreikius pritaikyti paslaugų kompleksą ir pakoreguoti patį paslaugų teikimo formatą.

2. Valiutos keitimas bankomatuose

Keleto Europos institutų atlikti pasauliniai turizmo tyrimai rodo, kad 6 iš 10-ies į kitas šalis privačiai ar su verslo vizitu keliaujančių asmenų susiduria su grynųjų pinigų keitimo problema. Daugeliu atvejų viso to priežastis – dideli oro uostuose ir geležinkelio stotyse įsikūrusių valiutos keityklų mokesčiai. Apie kai kuriose šalyse nelaimėliams turistams taikomus paslaugų teikimo mokesčius, sudarančius ketvirtį ar net trečdalį keičiamos sumos, jau galima kurti legendas, kurios, deja, turi realų pagrindą.

Nepaisant to, valiutos keitimas yra funkcija, kurią palyginti nesudėtinga įdiegti moderniuose bankomatuose. Be to, galutinis vartotojas reikiamų pinigų tokiu atveju galėtų išsigryninti ne tik oro uoste ar kitose masinių susibūrimų vietose, o ir bet kurioje prekybos vietoje, kur tik atsiranda poreikis. Taip paslaugų prieinamumo lygį galima padidinti keliskart.

Kad būtų galima išplėsti savitarnos įrenginių funkcionalumą, tereikia įdiegti specializuotą programinį sprendimą. Pavyzdžiui, į bankomatą įdiegta BS/2 sistema „FCX.iQ“ leidžia nustatyti aptarnavimo mokesčio dydį ir sudaryti sąlygas kiekviename tinklo įrenginyje išsikeisti nustatytą valiutą, atsižvelgiant į paklausą. Taip kiekvienas bankomatas tampa kompaktišku ir efektyviu, ypatingos priežiūros nereikalaujančiu valiutos keitimo punktu.

3. Reklamos paslaugos bankomate

Savitarnos įrenginių pelningumą galima padidinti net ir netaikant kokių nors mokesčių jais besinaudojantiems. Pakanka suvokti, kad šiuolaikiniame pasaulyje bankomatai yra puiki tikslinės reklamos erdvė.

Šiuo metu pasaulyje naudojama daugiau nei 3 milijonai bankomatų, iš kurių kiekvienas gali rodyti reklaminius pranešimus, teikti vartotojams informaciją apie bankines ir kitokias paslaugas. Norėdami pademonstruoti savo arba partnerių reklamą, daugelis bankų ir nepriklausomų bankinių tinklų operatorių savo įrenginiuose įtaiso netgi papildomus ekranus.

Reklaminiai ekranai yra dinamiški ir gali būti keičiami, atsižvelgiant į klientų savitarnos įrenginių naudojimo įpročius, įskaitant ir interaktyvios sąveikos galimybę.

Taigi reklamos užsakovas gali tikėtis pakankamai įtaigaus reklaminės medžiagos pateikimo būdo klientui, o tai ypač svarbu informuojant apie produkto ir paslaugos vertę.

Savitarnos įrenginių panaudojimas reklamai atveria naujas galimybes įgyvendinti tiesioginės rinkodaros (angl. Direct Marketing) strategiją, nes klientas gali būti klasifikuojamas pagal įvairius parametrus. Naudodamiesi tuo, bankai savo rinkodaros veiklą gali nukreipti į jiems svarbesnius klientus.

Viena stambiausių pasaulyje kompleksinių savitarnos sistemų tiekėja „Diebold Nixdor“ šiuo tikslu naudoja sprendimą „Vynamic Marketing“, padedantį centralizuotai valdyti vaizdo reklamos pateikimą ir gauti statistiką apie jos aprėptį, klientų segmentą bei kitą su klientų veikla susijusią informaciją.  

Taigi požiūris į bankomatų tinklą vien tik kaip į išlaidas (be to, nemenkas) keičiasi.

Finansinėms institucijoms, ištikimoms savo savitarnos kanalo plėtrai, suteikiamos vis veiksmingesnės priemonės savitarnos įrenginių tinklo pelningumui didinti. Šiuolaikiški sprendimai yra papildoma varomoji jėga, siekiant patenkinti ir toliau didėjančią išsigryninimo paklausą.

Jei patiko šis straipsnis, siūlome prenumeruoti mūsų naujienlaiškį, kad reguliariai gautumėte naujausią informaciją ir išskirtinių BS/2 pasiūlymų.

Šaltinis: Penki kontinentai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Planuoti grynųjų poreikį bankomatuose „BasisBank“ padeda „Cash Management.iQ“

Sakartvelo bankas „BasisBank“ įsidiegė BS/2 sukurtą grynųjų pinigų srauto prognozavimo ir jų paskirstymo išdavimo-priėmimo vietose sprendimą „Cash Management.iQ“. skaityti »

„Penki“ ir ­5 faktai apie televiziją (1)

Pasaulinės televizijos dienos proga - 5 įdomūs faktai apie televiziją. skaityti »

Pandemijos akivaizdoje rekordiškai išaugo interneto srauto vartojimas (3)

Koronavirusas, dar pavasarį uždaręs namuose daugybę žmonių, vėl negailestingai siautėja. Įvedus karantino sąlygas, interneto srauto apkrova muša naujus rekordus. skaityti »

Žvilgsnis į praeitį: nuo kasininko Ritty iki savitarnos kasų (2)

1879 m. lapkričio 4 d. minima kaip kasos aparato gimtadienis. Praėjus 141-eriems metams, šiuolaikinės prekybos jau nebegalime įsivaizduoti be kasų. Jos visur: parduotuvėse, kavinėse, degalinėse ir pašto skyriuose. Kas sugalvojo šį įrenginį, padedantį apskaityti pinigines įplaukas? skaityti »

„Vynamic Marketing“. Klientų pritraukimas ir personalizuota reklama bankomato ekrane (3)

Dėl COVID-19 pandemijos įvesti ribojimai įnešė esminių permainų finansinių įstaigų klientų aptarnavimo srityje. Tradicinį klientų aptarnavimą bankų skyriuose vis dažniau keičia bankomatai ir kiti savitarnos įrenginiai. skaityti »

Šviesolaidinis internetas Lietuvoje švenčia 22-ąjį gimtadienį (5)

Lietuvoje šviesolaidinio interneto era prasidėjo 1998 m. spalio 28 dieną, kai „Penkių kontinentų“ grupės įmonė „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ pirmoji pradėjo siūlyti sostinės gyventojams tuo metu sparčiausią interneto ryšį optinio kabelio linijomis. Taigi šią dieną švęsime ne tik dabartinio „Penki“ tinklo, bet ir apskritai šviesolaidinio interneto Lietuvoje gimtadienį! skaityti »

COVID-19 diagnozuotas penkiems UAB „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ darbuotojams (2)

„Penkių kontinentų“ grupės įmonėje „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ nustatyti penki COVID-19 atvejai. Apie tai informuotas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. skaityti »

Pandemija spartina perėjimą prie skaitmeninių atsiskaitymų (2)

Pasaulio jau seniai nestebina mokėjimo kortelės, elektroniniai atsiskaitymai ar kitos nuotolinės finansinės paslaugos. Pernai prasidėjusi COVID-19 pandemija šią transformaciją dar paspartino. Daugybė šalių septynmyliais žingsniais žengia į naują realybę, kurioje nėra nei monetų, nei kupiūrų. Grynųjų pinigų atsisakymo spartai įtakos turi daug veiksnių: naujų patogių bei saugių atsiskaitymo būdų atsiradimas, inovacinių technologijų plėtra ir netgi ekstremalios situacijos – šiuo metu pasaulį užvaldžiusi COVID-19 pandemija. skaityti »

Teniso turnyre „BFI Cup“ ir vėl triumfavo SEB (2)

Šiemet jau 13-ąjį kartą Lietuvoje organizuojamame bankų ir finansinių įstaigų teniso turnyre „BFI Cup“ geriausiai sekėsi SEB banko žaidėjams. skaityti »

Pasaulis investuoja į kriptomatus. Kaip sekasi? (2)

Daugiau nei 10 tūkstančių. Tiek pasaulinės kriptovaliutų tyrimų svetainės „Coin ATM Radar“ duomenimis šiuo metu pasaulyje yra kriptomatų. Pirmasis iš jų buvo įrengtas prieš septynerius metus Vankuveryje. Norvegų finansų įmonės „AksjeBloggen“ tyrimai rodo, kad vien per metus šių įrenginių skaičius išaugo 167 proc. skaityti »