CERT-LT įspėja apie plintantį virusą, kuris užšifruoja kompiuterio failus

Publikuota: 2015 m. sausio 21 d. trečiadienis

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys CERT-LT įspėja interneto naudotojus apie naują plintantį kenkimo programinį kodą „CTB Locker“ (angl. ransomware), kuris užšifruoja pažeistame kompiuteryje esančius failus. Virusas plinta elektroniniu paštu.

Šiuo metu CERT-LT tiria kenkimo programinio kodo „CTB Locker“ veikimo atvejus Lietuvoje. Incidentų, kurių metu šis kodas pažeidė kompiuterius, skaičius auga. Pažeisti ne tik eilinių vartotojų kompiuteriai, jau nukentėjo kai kurios įstaigos ir organizacijos. CERT-LT įspėja, kad kenkimo kodas gali užšifruoti ir organizacijų serveriuose esančius failus.

Kenkimo kodo požymiai:

- Priklauso išpirkos reikalaujančių virusų šeimai (angl. ransomware).

- Visuose prieinamuose diskuose (standžiuosiuose diskuose, atmintukuose ir tinkliniuose diskuose) pagal tam tikrus plėtinius ieško failų ir vėliau juos užšifruoja.

- Rodo pranešimą anglų kalba, kad failai yra užšifruoti ir kokie turėtų būti tolesni kompiuterio naudotojo veiksmai dėl išpirkos.

- Vienas iš kompiuterio naudotojui nurodomų veiksmų – naudoti „Tor“ naršyklę, su kuria galima jungtis prie sunkiai susekamų tinklalapių sistemos.

- Virusą valdantis serveris (angl. Command-and-Control, C&C) taip pat yra „Tor“ tinkle, o tai ženkliai apsunkina kovą su šios veiklos organizatoriais.

- Išpirką už iššifravimą tenka mokėti bitkoinais (žinomiausia kriptovaliuta).

- Sumokėjus išpirką, failų iššifravimas anaiptol nėra garantuojamas (t. y. naudotojas gali būti apgautas, todėl CERT-LT rekomenduoja nemokėti jokių išpirkų).

CERT-LT atkreipia naudotojų dėmesį, kad kol kas nėra žinoma būdo, kaip patikimai iššifruoti failus. Informacija bus atnaujinta, kai iššifravimo algoritmai bus parengti.

CERT-LT rekomenduoja:

- neatidarinėti įtartinų failų, nuorodų, gautų el. paštu;

- kilus abejonei, patikrinti failą interneto svetainėje www.virustotal.com arba https://www.cert.lt/antivirus/ (atkreipiame dėmesį, kad neretai antivirusinės programos atpažįstą kenkimo kodą praėjus tik kelioms dienoms);

- nuolat daryti atsargines kopijas;

- jei yra galimybė, nedirbti kompiuteriu administratoriaus teisėmis (ypač nenaršyti internete).

Jei kompiuteris buvo užkrėstas „CTB Locker“, reikia:

- žemiau nurodytose nuorodose esančioje instrukcijoje „Windows“ „Local Security Policy“ konsolėje uždrausti „CTB Locker“ vykdomojo (*.exe) failo paleidimą;

- pašalinti surastas „CTB Locker“ vykdomojo failo kopijas;

- jei buvo naudojamos tokios „Windows“ OS funkcijos kaip „Shadow Copy“ arba „Previous Version“, pabandyti atkurti užšifruotus failus iš kompiuteryje esančių atsarginių kopijų;

- jei nėra failų atsarginių kopijų (kompiuteryje ar išorinėje laikmenoje), išsaugoti svarbius viruso užšifruotus failus (jei bus rastas iššifravimo būdas, tikėtina, failus pavyks iššifruoti);

- atlikus šiuos veiksmus, iš naujo įdiegti užkrėsto kompiuterio OS ir įdiegti OS atnaujinimus.

CERT-LT informavo ir pateikė šios  kenkimo programinės įrangos pavyzdį visiems antivirusinių programų gamintojams, kad antivirusinės programos būtų atnaujintos ir ateityje šį virusą galėtų aptikti prieš jam apkrečiant kompiuterius.

Naudingos nuorodos:

 http://www.bleepingcomputer.com/virus-removal/ctb-locker-ransomware-information;

 http://www.2-viruses.com/cbt-locker-ransomware-or-how-to-decrypt-encrypted-files;

 https://curah.microsoft.com/293812/decrypt-your-files-damaged-by-ctb-locker-virus.

Šaltinis: rrt.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras

     

 


Captcha
 

Kriptovaliutą kasantis kenkėjas naudojasi „Microsoft“ saugumo spraga

Nustatytas naujas kenkėjas, kuris pasinaudodamas užkrėstais „Windows“ interneto serveriais kasa virtualią valiutą „Monero“. skaityti »

Pavojingas bankininkystės trojanas vėl siaučia „Google Play“

Šių metų pradžioje aptiktas pavojingas „Android“ bankininkystės trojanas „BankBot“ sugrįžo į „Google Play“ su naujomis kenksmingomis funkcijomis. skaityti »

Interneto paslaugų tiekėjai galėjo dalyvauti šnipinėjimo kampanijose

Paaiškėjo, kad vartotojų šnipinėjimo kampanijose buvo naudojama naujausia gerai žinomos šnipinėjimo programos „FinFisher“, dar vadinamos „FinSpy“, versija. skaityti »

Programišiai „kasė“ virtualią valiutą rusiškose svetainėse

Virtualios valiutos kelia susidomėjimą ne tik siekiantiems užsidirbti vartotojams, bet ir kibernetiniams nusikaltėliams. skaityti »

Lietuva ES valstybėms siūlo kurti karinį Šengeną ir glaudžiau bendradarbiauti kibernetinės gynybos srityje

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis rugsėjo 6-7 dienomis dalyvavo Taline vykusiame Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikime, kuriame aptarė naująsias ES gynybos iniciatyvas ir praktinius bendradarbiavimo projektus. skaityti »

Piktavaliai pasinaudojo „Facebook“ reklamai platinti

Užpuolikai pasinaudojo „Facebook“ keitimosi žinutėmis programa ir socialine inžinerija kenkėjiškai „JavaScript“ programai platinti skaityti »

Kas skatina kibernetinių nusikaltimų augimą?

Europolo duomenimis, globalus kibernetinių nusikaltimų poveikis šiuo metu yra vertinamas 3 trilijonais JAV dolerių ir viršija pasaulinę narkotikų rinką. skaityti »

Sukčiai pasipelnė iš „WannaCry“ epidemijos

2017 m. antrąjį ketvirtį kibernetiniai nusikaltėliai įsitraukė į šlamštalaiškių platinimą, bandydami pasinaudoti visuomenės baime dėl „WannaCry“ išpirkos reikalaujančių virusų epidemijos gegužę. skaityti »

Darbuotojai – pagrindinis kibernetinių nusikaltėlių taikinys

„Kibernetinio saugumo problema Lietuvoje yra lygiai tokia pat aktuali kaip ir didžiausiose pasaulio šalyse, kadangi šalių, biurų ar namų sienos kibernetinėje erdvėje neegzistuoja“, sako Monika Žemgulytė, Kazimiero Simonavičiaus ir „Cyber Security Academy“ Kibernetinio saugumo mokymų projekto vadovė. skaityti »

Torentų keliami pavojai nuo piratavimo dar neatgrasė

Nepaisant didelio populiarumo tarp vartotojų, torentai išlieka vienu rizikingiausių veiklų internete. skaityti »