Viskas, ką reikia žinoti apie pinigų saugumą bankomatuose

Publikuota: 2016 m. liepos 8 d. penktadienis

Nors bankomatai Lietuvoje veikia jau daugiau nei du dešimtmečius, dalis gyventojų vis dar gana nepatikliai žiūri į šiuos grynuosius pinigus išmokančius aparatus. Specialistai užtikrina: bankomatų saugumui skiriamas didelis dėmesys, tad jų patikimumu abejoti nėra pagrindo.

„Prieš porą dešimtmečių mokėjimo kortelės buvo tarsi prestižo reikalas. O kai 1995-aisiais atsirado pirmieji bankomatai, į kuriuos reikėjo įdėti kortelę, o ne perbraukti kaip kad ankstesniuose, patikėkite manimi – net kvapą užgniauždavo laukiant, kas čia toliau bus: ar atgausiu kortelę, ar ją atiduos, juk čia visi mano pinigai“, – pirmąją pažintį su bankomatais prisimena vilnietė Nijolė.

Dabar tokie prisiminimai kelia šypseną – bankomatai jau seniai tapo įprastu dalyku, o banko klientai įprato jais naudotis prireikus grynųjų pinigų. Vis dėlto nereikėtų pamiršti, kad bankomatai taip pat yra ir masalas vagišiams, kurie bando į juos įsilaužti įvairiais būdais.

SEB banko Prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola atkreipia dėmesį, kad, naudodamiesi bankomatais, gyventojai turėtų laikytis tam tikrų saugumo taisyklių.

„Visų pirma, prieš naudodamiesi bankomatu, turėtumėte apžiūrėti, ar nėra įsilaužimo į bankomatą ar kitų įtartinų žymių, įrenginių prie kortelės įdėjimo angos. Pastebėję kažką įtartino, apie tai iš karto praneškite bankui“, – perspėja specialistas.

Jis taip pat pataria atkreipti dėmesį, ar aplink bankomatą nesisukinėja įtartini asmenys. Pastebėjus, kad prie bankomato esantis asmuo ar asmenys keistai elgiasi, prieina per arti, reikėtų nedelsiant nutraukti savo atliekamą operaciją bankomate. Rekomenduojama nesinaudoti nepažįstamų žmonių pagalba prie bankomato, kol kortelės nepadėjote į saugią vietą.

„Pasinaudoję bankomatu, nepamirškite pasiimti kortelės, grynųjų pinigų ir čekio. O jei kortelė negrąžinama, patikrinkite, ar kortelės angoje nėra pašalinių daiktų, ir, nesitraukiant nuo bankomato, informuokite apie tai banką“, – įspėja A. Šapola.

Investuoja į saugumą

Norėdamas užtikrinti kuo didesnį bankomatų saugumą, neseniai SEB bankas investavo 3,5 mln. eurų į bankomatų tinklo modernizaciją ir diegia šiuolaikiškas saugumo sistemas. Viena iš jų – rašalo kasetės, suliejančios visus bankomate esančius grynuosius pinigus, jei bandoma į jį įsilaužti.

„Bankomatai Lietuvoje veikia jau du dešimtmečius. Per šį laikotarpį sparčiai tobulėjo technologijos ir keitėsi būdai, kuriais vagišiai bandė pasiekti patrauklų masalą – bankomate esančius grynuosius pinigus. Atsižvelgdami į pasaulines tendencijas, SEB bankomatuose Lietuvoje diegiame apsaugos sistemas, kurios užtikrins dar didesnį mūsų klientų finansinių operacijų saugumą“, – sako SEB banko Prevencijos departamento direktorius A. Šapola.

Pasak jo, įsilaužimai į bankomatus gana reti: į SEB bankomatus per metus mėginama įsilaužti 1–2 kartus. Nors dėl šių įsilaužimų klientai tiesiogiai nenukenčia, tai jiems sukelia nepatogumų, nes kurį laiką iš bankomato negalima pasiimti grynųjų pinigų.

Be to, SEB bankas nuolat tikrina ir prižiūri, kad sukčiai prie bankomato angos, į kurią dedama mokėjimo kortelė, nepritaisytų jokių prietaisų, kurie gali nuskaityti kortelės duomenis arba neleisti išsiimti grynųjų pinigų. Tiesa, tokie atvejai Lietuvoje kol kas labai reti, o patiriami nuostoliai palyginti nedideli.

Saugumo priemonės, taip pat įdiegtos bankomatuose:

• apsauga nuo pinigų gaudyklių – specialūs davikliai, kurie prieš išmokant pinigus duoda signalą, ar prie bankomato nėra pritaisyta gaudyklė
• apsauga nuo kortelių gaudyklių – įrenginiai, padedantys nustatyti, ar prie kortelės įdėjimo angos nėra pritaisyta gaudyklė
• apsauga nuo kortelių duomenų nuskaitymo (angl. anti-skimming) – įrenginiai, kurie aptinka ir praneša apie nelegalius duomenų nuskaitymo įrenginius bei blokuoja nesankcionuotą mokėjimo kortelių duomenų kopijavimą ir perdavimą
• bendrovė „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ yra sukūrusi ir specialią programinę priemonę „ATMeye.iQ“, kuri kartu su vaizdo stebėsenos sistema padeda užtikrinti savitarnos įrenginių saugumą, įrenginių tinklo valdymą ir sumažinti riziką, susijusią su sukčiavimu ir vandalizmu.

Kitos bankomatų saugumo priemonės: apsauginis klaviatūros skydelis, neleidžiantis nužiūrėti naudotojo renkamo PIN kodo, prie bankomato pritvirtinti veidrodėliai, kuriuose naudotojas gali stebėti veiksmus sau už nugaros, kameros, filmuojančios bankomatu besinaudojantį asmenį ir patį įrenginį.

Kaip elgtis gavus rašalu sulietą banknotą?

Bankomatus prižiūrinčios ir specialius programinius sprendimus kuriančios bendrovės „Penkių kontinentų bankinės technologijos“ (BS/2) direktoriaus pavaduotojo Tomo Augucevičiaus teigimu, bankai puikiai žino, kiek nuostolių pridaro įsilaužimai į bankomatus, todėl renkasi modernesnes apsaugos priemones.

„Viena iš naujovių yra į bankomatus dedamos rašalo kasetės. Reaguodamos į nenumatytą fizinį poveikį (smūgį, dujas, temperatūrą), jos bankomate esančius pinigus apipurškia specialiu rašalu. Tai itin patikima apsaugos priemonė – nudažytų banknotų nebeįmanoma panaudoti, todėl vagims dingsta noras laužtis į bankomatą“, – sako bendrovės atstovas.

SEB banko Prevencijos departamento direktoriaus teigimu, gavęs tokiu rašalu sulietą banknotą, asmuo negali jo panaudoti, nes tokių kupiūrų nepriima ir nekeičia nei komerciniai, nei Lietuvos bankas. Jei visgi į asmens rankas pakliuvo toks banknotas, asmuo iš karto turėtų kreiptis į policiją, nes tai yra galimos nusikalstamos veikos įrodymas.

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Kriptovaliutą kasantis kenkėjas naudojasi „Microsoft“ saugumo spraga

Nustatytas naujas kenkėjas, kuris pasinaudodamas užkrėstais „Windows“ interneto serveriais kasa virtualią valiutą „Monero“. skaityti »

Pavojingas bankininkystės trojanas vėl siaučia „Google Play“

Šių metų pradžioje aptiktas pavojingas „Android“ bankininkystės trojanas „BankBot“ sugrįžo į „Google Play“ su naujomis kenksmingomis funkcijomis. skaityti »

Interneto paslaugų tiekėjai galėjo dalyvauti šnipinėjimo kampanijose

Paaiškėjo, kad vartotojų šnipinėjimo kampanijose buvo naudojama naujausia gerai žinomos šnipinėjimo programos „FinFisher“, dar vadinamos „FinSpy“, versija. skaityti »

Programišiai „kasė“ virtualią valiutą rusiškose svetainėse

Virtualios valiutos kelia susidomėjimą ne tik siekiantiems užsidirbti vartotojams, bet ir kibernetiniams nusikaltėliams. skaityti »

Lietuva ES valstybėms siūlo kurti karinį Šengeną ir glaudžiau bendradarbiauti kibernetinės gynybos srityje

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis rugsėjo 6-7 dienomis dalyvavo Taline vykusiame Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikime, kuriame aptarė naująsias ES gynybos iniciatyvas ir praktinius bendradarbiavimo projektus. skaityti »

Piktavaliai pasinaudojo „Facebook“ reklamai platinti

Užpuolikai pasinaudojo „Facebook“ keitimosi žinutėmis programa ir socialine inžinerija kenkėjiškai „JavaScript“ programai platinti skaityti »

Kas skatina kibernetinių nusikaltimų augimą?

Europolo duomenimis, globalus kibernetinių nusikaltimų poveikis šiuo metu yra vertinamas 3 trilijonais JAV dolerių ir viršija pasaulinę narkotikų rinką. skaityti »

Sukčiai pasipelnė iš „WannaCry“ epidemijos

2017 m. antrąjį ketvirtį kibernetiniai nusikaltėliai įsitraukė į šlamštalaiškių platinimą, bandydami pasinaudoti visuomenės baime dėl „WannaCry“ išpirkos reikalaujančių virusų epidemijos gegužę. skaityti »

Darbuotojai – pagrindinis kibernetinių nusikaltėlių taikinys

„Kibernetinio saugumo problema Lietuvoje yra lygiai tokia pat aktuali kaip ir didžiausiose pasaulio šalyse, kadangi šalių, biurų ar namų sienos kibernetinėje erdvėje neegzistuoja“, sako Monika Žemgulytė, Kazimiero Simonavičiaus ir „Cyber Security Academy“ Kibernetinio saugumo mokymų projekto vadovė. skaityti »

Torentų keliami pavojai nuo piratavimo dar neatgrasė

Nepaisant didelio populiarumo tarp vartotojų, torentai išlieka vienu rizikingiausių veiklų internete. skaityti »