Švietimo ekspertai: sparti mobiliųjų technologijų plėtra reikalauja neatidėliotinų pokyčių mokyklose

Mokymasis atmintinai, tekstų perrašinėjimas ranka ir kiti pasenę mokymosi metodai vis dar taikomi mokyklose. Tačiau, pasak ekspertų, siekiant geresnio pasirengimo būsimai profesinei veiklai pasenusius metodus ir priemones būtina keisti šiuolaikiškesnėmis. Prieš keletą metų Lietuvos mokyklose buvo pradėti taikyti pirmieji mobilieji įrenginiai: „iPod Touch“ delninukai ir „Apple“ planšetės „iPad“. Planšetes mokiniai sėkmingai pradėjo taikyti lietuvių ir užsienio kalbų, matematikos, dailės, muzikos ir gamtos mokslų pamokose.

„Akivaizdu, kad dabar mokyklose taikomi metodai ir priemonės jau tampa atgyvenę ir nebeatitinka poreikių. Visas galimybes išnaudoti trukdo nesuprantami draudimai ir nenoras, o gal net baimė ką nors keisti. Tad užuot draudę mokiniams naudotis mobiliaisiais įrenginiais mokykloje, mokykime juos tikslingai taikyti, supažindinkime su įvairiomis galimybėmis ir kartu kurkime naujas mokymosi tradicijas.

Visuomenėje dar gajus įsitikinimas, kad norint pasiekti gerų rezultatų, reikia daug mokytis atmintinai. Tačiau juk jau seniai akivaizdu, kad daug svarbiau mokėti kūrybiškai ir tikslingai pasinaudoti turimais informacijos šaltiniais“, - akcentuoja Kuršėnų Pavenčių vidurinės mokyklos anglų kalbos mokytoja Staselė Riškienė, kuri yra viena didžiausių mobiliojo mokymosi idėjos šalininkių.

Pasak švietimo ir ugdymo specialistų, sistemoje trūksta bendradarbiavimo: „Kad įvyktų greitesni pokyčiai, trūksta bendradarbiavimo ir susikalbėjimo tarp švietimo bendruomenės, visuomenės ir verslo. Mokytojams labai sunku argumentuotai pagrįsti naujovių naudą ir teikiamas galimybes. Be visuomenės palaikymo ir supratimo sunku daryti ką nors inovatyvaus. Labai norėtume, kad ateities karta būtų kūrybinga žinių visuomenė. Visuomenė, kuri sugebėtų ne vien naudotis pažangiomis technologijas, bet ir padėtų jas kurti“, – teigia Ugdymo plėtotės centro  (UPC) direktorius Giedrius Vaidelis.

Šiuo metu daugelyje Vakarų Europos mokyklų testuojamos ir sėkmingai diegiamos mobiliosios mokymosi priemonės, kur dėl paprastumo, suderinamumo ir didžiausio edukacijai skirtų programėlių pasirinkimo itin populiarūs „Apple“ produktai. Iš viso  „Apple” programų parduotuvėje galime rasti per 200 000 programų, skirtų „iPad“. Planšetės vaikams suteikia galimybę mokytis namie, mokykloje ar bet kurioje pasaulio vietoje. Mobilieji įrenginiai taip pat leidžia taikyti įvairesnes medžiagos pateikimo formas – knygas galima ne tik skaityti, bet ir klausyti audio formatu ar žiūrėti papildomų vaizdo įrašų.

 

S. Riškienės teigimu, mobiliųjų įrenginių galimybės mokymosi procese – beribės: „Prieš trejus metus pastebėjau, kad mokiniai vis dažniau naudojasi mobiliaisiais telefonais mokymosi tikslais. Pirmiausia jie ėmė fotografuoti užduotis ar mokymosi medžiagą nuo lentos. Vėliau pradėjo siųstis mp3 garso įrašus, kurie būdavo skirti namų darbams, ir prieš pamoką jų klausytis bei kartotis, greitai susirasti nežinomą žodį internetiniame żodyne ar kitos reikalingos informacijos. Tuomet ir supratau, kad artėja didžiuliai pokyčiai ir kad naujas galimybes mes, mokytojai, privalome išnaudoti.“

 

Pasak ekspertų, keičiantis mokymosi priemonėms, turėtų keistis ir pamokų turinys. Pernai beveik 80 pagrindinių literatūros kūrinių buvo pritaikyti skaityti „iPad“ įrenginiuose. Manoma, kad įvairūs mobilieji įrenginiai galėtų pagerinti mokinių mokymosi rezultatus ir pagilinti žinias.

 

„Technologiniai pokyčiai verčia keisti ir ugdymo turinį bei principus. Gebėjimas naudotis naujausiomis informacinėmis technologijomis turi būti toks pat svarbus, kaip ir gebėjimas skaityti, rašyti ar skaičiuoti. Tad tam turi būti skiriamas didžiulis dėmesys. Keičiasi mokytojo vaidmuo pamokoje – jis tampa mokinio pagalbininku, padedančiu ieškoti informacijos, mokytis savarankiškai ir siekti užsibrėžtų tikslų. Pokyčiai būtini, tad džiugu, kad jau dabar pastebime labai gerų iniciatyvų bei tendencijų“, – sako S. Riškienė.