Ko socialiniai žaidimai gali išmokyti senuosius žaidimų kūrėjus?

Šaltinis: ucc.lt

Šią savaitę sukanka lygiai 40 metų nuo to, kai pasaulį išvydo pirmasis kompiuterinis žaidimas „Odyssey”. Televizijos kompanija „Magnafox” sukūrė jį remdamasi patentuota kariuomenės saugumo technologija.

Norėdami žaisti šį žaidimą žmonės turėjo pirmiausiai ant savo televizoriaus ekrano užsiklijuoti plėvelę su nupieštomis linijomis. Šis žaidimas yra tokių žaidimų kaip CS, „Angry birds”, „League of legends” ir kt. pirmtakas.

Per keturiasdešimt metų kompiuteriniai žaidimai nuėjo ilgą kelią. Dažniausiai modernūs socialiniai žaidimai remiasi „tiesiai per aplinkui” mechanika, kurios tikslinė grupė yra masinė rinkos auditorija. Šis savotiškas supaprastinimas ne visuomet taikosi į rimtai nusiteikusius kompiuterinių žaidimų dizainerius, bet „online“ žaidimų tobulintojui Danui Fidenui (šiuo metu dirbančiam „Signia Ventures”) atrodo, kad socialiniai žaidimai gali daug ko išmokyti žaidimų šerdies tobulintojus.

Danas Fidenas pažymi, kad socialiniai žaidimai kardinaliai pakeitė žaidėjų požiūrį į daugiažaidėjinius žaidimus, kadangi socialinėse bendruomenėse žaidžiantys vartotojai priprato žaisti kartu su savo draugais ir kitais žmonėmis, pažįstamais realiame gyvenime, o ne su virtualiais, pseudonimais pasivadinusiais svetimais žaidėjais. Gudresni žaidimų tobulintojai gali tuo pasinaudoti, siekdami paversti savo kompiuterinius žaidimus dar labiau įtraukiančiais.

„Facebook“ leido mums kurti žaidimus, kurie taikosi į realaus gyvenimo žmonių tarpusavio santykius. Nebereikia spręsti problemų, verčiant jus susirasti draugų. Mes turime prieigą prie visų jūsų draugų, tereikia jus įtraukti į mūsų žaidimą ir mes galime numatyti jūsų santykius su kitais žaidėjais,” – teigia Danas Fidenas. Tokiu būdu žaidimai tampa kompleksiškesni, socialesni ir labiau tenkinantys žaidėjų poreikius.