Penkios žaidimų industrijos tendencijos 2012 m.

Šaltinis: ucc.lt 

Besibaigiant gruodžiui, kiekvienais metais stebimasi, kaip greitai bėga laikas, bandoma įvertinti – nuveiktus darbus, įvykusius pokyčius ir pan. Žaidimų industrijoje keliami tokie klausimai: Ar tik šiemet „Kickstarter“ programa tapo tokia populiari? Ar tikrai tik šiemet „Zynga“ investavo šimtus milijonų dolerių, braudamiesi į mobiliojo ryšio rinką? Kas dar įdomaus nutiko?

1. Sukurtos naujos „Crowdfunding“ (liet. minios finansavimo) galimybės. Per pastaruosius keletą metų žaidimų rėmimo kampanijos buvo aktyviai organizuojamos, tačiau „Tim Schafer Double Fine Adventure“ sistema atvėrė duris žaidimams, kuriuos paremti gali vis norintys. Taip buvo tinkamai pabudinta pramonė ir tartum geras spyris visiems metams.

2. Perėjimas į mobiliąją rinką. Šiais metais socialinių žaidimų kūrėjai skyrė dar daugiau laiko ir išteklių mobiliosioms platformoms. Pavyzdžiui, „Facebook“ padėjo mobiliųjų žaidimų kūrėjams, anksčiau susitelkusiems į socialinius žaidimus naršyklės pagrindu. Socialinis tinklas atvėrė naujus kanalus leisti žaidimams plisti organiškai tarp „Facebook“ draugų. Išryškėjo tokia tendencija: mobiliosios programos tampa vis galingesnės.

3. Žaidėjai išreiškė tvirtą „ne“ bet kokiems mokamiems MMO žaidimams (angl. Massive multiplayer online). Pavyzdžiui, „Funcom’s The Secret World“ žaidimas buvęs mokamas, tačiau žaidėjai protestuodami tiesiog nustojo jį žaisti, todėl kompanijai teko skubiai keisti situaciją. Itin populiarūs žaidimai, tokie kaip „World of Warcraft“ jau seniai prieinami visiems nemokamai.

4. Kritiškai smuko vidutinių žaidimų populiarumas. Mažieji kūrėjai išstumiami didžiųjų rinkos galiūnų, net jei siūlomi žaidimai pakankamai įdomūs ir į juos investuojama daug lėšų.

5. Pirmąkart pradėtas nagrinėti lyčių nelygybės klausimas žaidimų industrijoje. Kodėl žaidimų pasaulyje moterų kur kas mažiau, nei vyrų? Populiari internetinio blogo rašytoja Anita Sarkeesian pradėjo tirti tipinį moterų įvaizdį vaizdo žaidimuose. Savo pastangomis ir diskusijomis mokyklose ir universitetuose ji sulaukė neapykantos ir diskriminacijos, todėl lyčių nelygybės klausimas buvo dar kartą patvirtintas. Autorės programa buvo paremta ir paskatinta tęsti.