Nacionalinėje bibliotekoje saugomi pergamentai įrašyti į Nacionalinio dokumentinio paveldo registrą

Gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos prezidentūroje vykusioje iškilmingoje ceremonijoje paskelbti Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą papildysiantys dokumentinio paveldo objektai. Sąrašas, į kurį jau įtraukti 56 rašytiniai dokumentai, šelako plokštelių, fotografijų kolekcijos, brėžiniai, žemėlapiai, piešiniai, kino juostos, papildytas keturiais nacionalinės ir trim regioninės reikšmės objektais. Vienas jų – Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomos Lenkijos karaliaus, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto II 1563 ir 1568 m. LDK bajorų katalikų ir stačiatikių teisių valstybės tarnybos ir žemėvaldos srityse sulyginimo privilegijos.

Pristatydamas du Lietuvos nacionaliniam registrui pateiktus pergamentus, Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas akcentavo šių dokumentų reikšmę to laikotarpio kontekste: „Dokumentai yra svarbūs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpio rašytiniai istorijos ir teisės šaltiniai, atspindintys valstybės raidą. Šios privilegijos užtikrino kitatikiams lygias teises su katalikais ir valstybės gynybą. Todėl šie raštai galėtų būti įvardinami kaip teisiškai garantuotos religinės tolerancijos pradžia LDK, kas nebūdinga to laikotarpio Europai“. Atkreiptas dėmesys ir į išskirtinę estetinę dokumentų vertę.

Ankstesniais metais į Nacionalinį registrą įtraukti penki Nacionalinėje bibliotekoje saugomi objektai: XIV a. pabaigos –XX a. I pusės dokumentų, rašytų bažnytine slavų kalba, kolekcija; XX a. pr. lietuviškų šelako plokštelių kolekcija; 1835–1843 m. Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos rankraštis „Tayslos augiyynis koremy taalpynas augimys ...“; 1945–1952 m. lietuvių DP spaudos rinkinys; 1759–1900 m. Lietuvoje hebrajų kalba leistos knygos.

Šiais metais į nacionalinį registrą taip pat įrašyta: popiežiaus Klemenso VIII brevė „Quae ad sanctorum“, saugoma Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje; Nacionaliniame muziejuje LDK valdovų rūmuose saugomas grafikos darbas „Gardino vaizdas“; VU bibliotekoje saugomi Pranciškaus Šrubauskio parengto katekizmo antrosios laidos egzempliorius ir Antano Baranausko vertimo „Biblija. Rasztas Szwentas Seno ir Naujo Testamento“ bei „Knįga Psalmu“ rankraščiai; Lietuvos dvarų parceliacijos, kaimų ir miestelių išskirstymo viensėdžiais ir sklypais planai, saugomi Lietuvos centriniame valstybės archyve; Genocido aukų muziejuje dokumentai ant beržo tošies (Sibiro tremtinių laiškai). Dokumentus saugančių atminties institucijų atstovams pažymėjimus įteikė Lietuvos nacionalinio komiteto „Pasaulio atmintis“ pirmininkė, Nacionalinės bibliotekos Informacijos išteklių formavimo ir vystymo centro direktorė Jolita Steponaitienė.

UNESCO programa „Pasaulio atmintis“ (angl. UNESCO Memory of the World Programme) pradėta vykdyti 1992 metais. Jos atsiradimą 1991-aisiais inicijavo Lietuva. Programos tikslas – plačiai paskleisti žinią apie ypatingas valstybiniuose ir privačiuose archyvuose, muziejuose, bibliotekose saugomas dokumentų kolekcijas ir neleisti dokumentiniam paveldui nugrimzti užmarštin. „Pasaulio atmintis“ vykdoma skatinant dokumentinio paveldo skaitmenizavimą bei visuotinį prieinamumą prie pačių įvairiausių dokumentų bei jų kolekcijų, taip pat pildant Tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“ (angl. Memory of the World Register).