1990 m. kovo 1 dieną įsteigtas Lietuvos bankas pratęsė jau tarpukariu veikusio centrinio šalies banko tradicijas

Publikuota: 2013 m. kovo 1 d. penktadienis

1990–1992 m. Lietuvai vis dar priklausant rublio zonai, Lietuvos bankas negalėjo imtis aktyvios pinigų politikos, todėl pagrindinės pastangos buvo skirtos pasirengti įvesti savus pinigus. 1992 m. įvesti laikinieji pinigai talonai ir Lietuvos bankas jau galėjo savarankiškai atlikti centrinio banko funkcijas. 1993 m. įvestas litas, nuslopinta triženklė infliacija, stabilizuotas lito kursas.

Siekiant santykinio kainų stabilumo ilgesniu laikotarpiu, 1994 m. Lito patikimumo įstatymu litas susietas su JAV doleriu fiksuotu kursu, taip pat numatyta, kad Lietuvos banko išleisti litai privalo ne mažiau kaip 100 procentų būti padengti aukso ir konvertuojamosios valiutos atsargomis, o pagrindinis litų emisijos šaltinis yra užsienio valiutos pardavimas Lietuvos bankui. Oficialiosios tarptautinės atsargos, kurias pradžioje sudarė kitų šalių centrinių bankų grąžintas tarpukario Lietuvos banko auksas ir valiuta, ilgainiui tapo nuolat papildomos Lietuvos banko sukauptomis konvertuojamosios valiutos atsargomis, kurios investuojamos vadovaujantis susiklosčiusia tarptautine centrinių bankų atsargų investavimo praktika.

Komercinių bankų sektorius 1995 m. patyręs pirmuosius sunkius išbandymus, priėmus sprendimus dėl bankų kapitalo bazės stiprinimo ir veiklos riziką ribojančių normatyvų griežtinimo bei priežiūros, taip pat įdiegus nustatytus tarptautinius saugios bankininkystės standartus, tapo stabilus ir vis plėtėsi. Sukurta tarpbankinių lėšų mokėjimo ir atsiskaitymų sistema, kuria naudojasi visi komerciniai bankai ir Lietuvoje veikiantys užsienio bankų skyriai.

Lietuvai vis labiau integruojantis į Vakarus, plėtojantis ekonominiams ryšiams su Europos Sąjungos šalimis ir vykstant atitinkamiems pokyčiams prekybos valiutinėje struktūroje, 1999 m. nutarta litą perorientuoti nuo JAV dolerio prie euro, o 2001 m. priimti sprendimai dėl lito susiejimo su euru 2002 m. vasario 2 d., išlaikant fiksuotą valiutos kursą.

2001 m. priimtas naujas Lietuvos banko įstatymas suteikė centriniam bankui didesnę nepriklausomybę ir galimybę aktyviau vykdyti pinigų politiką. 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES), Lietuvos bankas tapo Europos centrinių bankų sistemos (ECBS), kurią sudaro Europos centrinis bankas (ECB) ir visų ES valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai, nariu.

Lietuvos banko valdybos pirmininkai:

Bronius Povilaitis (1990 m. kovo 13 d.–1990 m. liepos 28 d.)

Vilius Baldišis (1990 m. liepos 31 d.–1993 m. kovo 10 d.)

Romualdas Visokavičius (1993 m. kovo 23 d.–1993 m. spalio 21 d.)

Kazys Ratkevičius (1993 m. lapkričio 17 d.–1996 m. sausio 23 d.)

Reinoldijus Šarkinas (1996 m. vasario 15 d.–2011 m. balandžio 15 d.)

Vitas Vasiliauskas (nuo 2011 m. balandžio 16 d.).

 

Šaltinis: lb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Tvarkydami finansus namų ūkiai į ateitį žiūri drąsiau

Paskutinį praėjusių metų ketvirtį namų ūkiai toliau didino savo finansinį turtą, daugiausia kaupdami lėšas finansų institucijų indėlių sąskaitose, ir mažino įsipareigojimus, naujų paskolų imdami mažiau negu grąžindami senų, pastebima SEB banko apžvalgoje „Namų ūkių finansinio turto barometras“. skaityti »

Kandidatus į Lietuvos banko valdybos narius padės atrinkti Patariamoji taryba

Lietuvos banke sudaryta Patariamoji taryba, teiksianti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl kandidatų į centrinio banko valdybą. skaityti »

„Nordea“ – saugiausias bankas Šiaurės šalyse ir 20–asis saugiausias bankas pasaulyje

Žurnalo „Global Finance“ paskelbtame 50 saugiausių pasaulio bankų sąraše „Nordea” užima 20–ąją vietą. Didžiausias Šiaurės Europos bankas „Nordea“ taip pat išlieka pačiu saugiausiu banku Šiaurės regione. skaityti »

Šiaulių bankas sėkmingai baigė paslaugų atnaujinimą buvusiems Ūkio banko klientams

Šiaulių bankas penktadienį, kovo 8 d., baigė buvusių Ūkio banko skyrių atidarymo paskutinį etapą. skaityti »

SEB bankas bendrovės „Kautra“ plėtrai skolina 10,7 mln. litų

SEB bankas keleivių vežimo bendrovei „Kautra“ suteikė 10,7 mln. litų paskolą. Lėšos bus skirtos transporto parkų Kauno ir Vilniaus regionuose plėtrai – bendrovė pirks daugiau kaip 20 naujų keleivinių autobusų. skaityti »

Banko klientų tapatybė telefonu nuo šiol bus nustatoma patogiau

Nuo kovo 6 dienos į SEB banką trumpaisiais numeriais 1528 (iš užsienio + 370 5 268 2800) ir 19222 paskambinę gyventojai ir įmonių atstovai galės dar patogiau patvirtinti savo tapatybę – t. y. naudodamiesi ir elektroninės bankininkystės slaptažodžių generatoriumi arba slaptažodžių kortele. skaityti »

Estijos augimą skatina valstybės investicijos

Estija praėjusiais metais buvo viena iš nedaugelio euro zonos šalių, išlaikiusių augančią ekonomiką – 2012 m. Estijos BVP augo 3,2 proc. Pagrindinė augimo priežastis – stipri vidaus paklausa, palaikyta augančių investicijų. skaityti »

Pensijų fondų turtas per metus išaugo 28 proc.

„Danske Capital investicijų valdymas“ antros pakopos pensijų fondų turtas per metus padidėjo 28 proc. 2012 m. gruodžio 31 d. antros pensijų pakopos dalyviai „Danske“ pensijų fonduose vidutiniškai buvo sukaupę po 8 tūkst. litų. skaityti »

Šiaulių bankas atnaujina dalį paslaugų buvusiems Ūkio banko klientams

Nuo 2013 m. kovo 5 d. Šiaulių bankas atnaujino dalies bankinių paslaugų teikimą buvusiems Ūkio banko klientams. Šiems klientams už visas banko teikiamas paslaugas 60 kalendorinių dienų Šiaulių bankas taikys Ūkio banke galiojusius paslaugų įkainius. skaityti »

Latvijos ekonomikos stebuklas

Praėjusiais metais Latvijos ekonomika augo sparčiausiai iš visų Europos šalių – „Danske Bank“ analitikų duomenimis, Latvijos BVP išaugo 5,5 proc., kai 2011 m. prieaugis siekė 5,4 proc. skaityti »