1990 m. kovo 1 dieną įsteigtas Lietuvos bankas pratęsė jau tarpukariu veikusio centrinio šalies banko tradicijas

Publikuota: 2013 m. kovo 1 d. penktadienis

1990–1992 m. Lietuvai vis dar priklausant rublio zonai, Lietuvos bankas negalėjo imtis aktyvios pinigų politikos, todėl pagrindinės pastangos buvo skirtos pasirengti įvesti savus pinigus. 1992 m. įvesti laikinieji pinigai talonai ir Lietuvos bankas jau galėjo savarankiškai atlikti centrinio banko funkcijas. 1993 m. įvestas litas, nuslopinta triženklė infliacija, stabilizuotas lito kursas.

Siekiant santykinio kainų stabilumo ilgesniu laikotarpiu, 1994 m. Lito patikimumo įstatymu litas susietas su JAV doleriu fiksuotu kursu, taip pat numatyta, kad Lietuvos banko išleisti litai privalo ne mažiau kaip 100 procentų būti padengti aukso ir konvertuojamosios valiutos atsargomis, o pagrindinis litų emisijos šaltinis yra užsienio valiutos pardavimas Lietuvos bankui. Oficialiosios tarptautinės atsargos, kurias pradžioje sudarė kitų šalių centrinių bankų grąžintas tarpukario Lietuvos banko auksas ir valiuta, ilgainiui tapo nuolat papildomos Lietuvos banko sukauptomis konvertuojamosios valiutos atsargomis, kurios investuojamos vadovaujantis susiklosčiusia tarptautine centrinių bankų atsargų investavimo praktika.

Komercinių bankų sektorius 1995 m. patyręs pirmuosius sunkius išbandymus, priėmus sprendimus dėl bankų kapitalo bazės stiprinimo ir veiklos riziką ribojančių normatyvų griežtinimo bei priežiūros, taip pat įdiegus nustatytus tarptautinius saugios bankininkystės standartus, tapo stabilus ir vis plėtėsi. Sukurta tarpbankinių lėšų mokėjimo ir atsiskaitymų sistema, kuria naudojasi visi komerciniai bankai ir Lietuvoje veikiantys užsienio bankų skyriai.

Lietuvai vis labiau integruojantis į Vakarus, plėtojantis ekonominiams ryšiams su Europos Sąjungos šalimis ir vykstant atitinkamiems pokyčiams prekybos valiutinėje struktūroje, 1999 m. nutarta litą perorientuoti nuo JAV dolerio prie euro, o 2001 m. priimti sprendimai dėl lito susiejimo su euru 2002 m. vasario 2 d., išlaikant fiksuotą valiutos kursą.

2001 m. priimtas naujas Lietuvos banko įstatymas suteikė centriniam bankui didesnę nepriklausomybę ir galimybę aktyviau vykdyti pinigų politiką. 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES), Lietuvos bankas tapo Europos centrinių bankų sistemos (ECBS), kurią sudaro Europos centrinis bankas (ECB) ir visų ES valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai, nariu.

Lietuvos banko valdybos pirmininkai:

Bronius Povilaitis (1990 m. kovo 13 d.–1990 m. liepos 28 d.)

Vilius Baldišis (1990 m. liepos 31 d.–1993 m. kovo 10 d.)

Romualdas Visokavičius (1993 m. kovo 23 d.–1993 m. spalio 21 d.)

Kazys Ratkevičius (1993 m. lapkričio 17 d.–1996 m. sausio 23 d.)

Reinoldijus Šarkinas (1996 m. vasario 15 d.–2011 m. balandžio 15 d.)

Vitas Vasiliauskas (nuo 2011 m. balandžio 16 d.).

 

Šaltinis: lb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Bankų apklausa: paskolų portfelis toliau augs, bet lėčiau, nei anksčiau

Naujausia Lietuvoje veikiančių bankų apklausa rodo, kad jie trečiąjį ketvirtį įmonėms skolino aktyviau ir ilgesniam terminui. Būstui besiskolinantiems gyventojams sąlygų bankai per ketvirtį iš esmės nekeitė ir nenumato to daryti artimiausiu metu. skaityti »

Jau greitai finansiniais klausimais konsultuos robotai

Skaitmeniniame amžiuje daiktų internetas suteikia mums galimybę paprasčiau gauti didelius duomenų kiekius. Ateityje tai padės kontroliuoti ir prognozuoti sudėtingus procesus ir jų pasekmes. skaityti »

Lietuvos banke lankysis euro zonos bankų pertvarkymo institucijos vadovė Elkė Kionig

Lapkričio 3–4 d. Lietuvos banke lankysis probleminių bankų pertvarkymą euro zonos mastu koordinuojančios Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) pirmininkė Elkė Kionig (Elke König). skaityti »

TVF pristatyme – apie viešųjų investicijų bei mokesčių administravimo efektyvumą

Lapkričio 2-ąją Vilniuje, Lietuvos banke, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai paskelbs naujausią Lietuvos ir kitų aplinkinių šalių ūkio raidos apžvalgą. skaityti »

Negalintiems suvaldyti noro skolintis – nemokama apsauga

Lietuvos bankas nuo lapkričio 1 d. teiks naują paslaugą „Stop vartojimo kreditams“, galinčią padėti apsisaugoti nuo besaikio ir neatsakingo skolinimosi. skaityti »

Nustatyta maksimali būtiniausių mokėjimo paslaugų krepšelio kaina

Nuo 2017 m. vasario 1 d. bankai ir kredito unijos privalės suteikti galimybę visas būtiniausias mokėjimo paslaugas gauti už ne didesnę kainą kaip 1,5 Eur, nepasiturintiems gyventojams – 0,75 Eur per mėnesį. skaityti »

Trečiąjį metų ketvirtį „Danske Bank“ Lietuvoje pelnas siekė 8,2 mln. eurų prieš pelno mokestį

Didžiausios Danijoje ir antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansinių paslaugų grupės „Danske Bank” A/S Lietuvos filialas per devynis šių metų mėnesius iš pagrindinės veiklos uždirbo 8,2 mln. Eur prieš pelno mokestį. skaityti »

DNB banko grupės Lietuvoje 2016 m. devynių mėnesių veiklos rezultatas

Didžiausiai Norvegijos finansinių paslaugų grupei priklausanti DNB banko grupė Lietuvoje, atskaičius mokesčius, per 2016 m. pirmuosius devynis mėnesius uždirbo 20,6 mln. eurų grynojo pelno. skaityti »

UBS – geriausias privatus bankas pasaulyje

Kaip skelbia įtakingas finansų žurnalas „Global Finance“, geriausiu privačiu banku pasaulyje buvo pripažintas Šveicarijos bankas UBS. skaityti »

„Visa“ ir „Intel“ kuria saugų mokėjimo procesą daiktų internetui

Pasaulinės kompanijos „Visa“ ir „Intel“ šiuo metu kuria saugų mokėjimo procesą, kuris, pasitelkus į pagalbą šifravimą ir šiuolaikines autentifikavimo technologijas, galėtų būti vykdomas daiktų interneto platformoje. skaityti »