1990 m. kovo 1 dieną įsteigtas Lietuvos bankas pratęsė jau tarpukariu veikusio centrinio šalies banko tradicijas

Publikuota: 2013 m. kovo 1 d. penktadienis

1990–1992 m. Lietuvai vis dar priklausant rublio zonai, Lietuvos bankas negalėjo imtis aktyvios pinigų politikos, todėl pagrindinės pastangos buvo skirtos pasirengti įvesti savus pinigus. 1992 m. įvesti laikinieji pinigai talonai ir Lietuvos bankas jau galėjo savarankiškai atlikti centrinio banko funkcijas. 1993 m. įvestas litas, nuslopinta triženklė infliacija, stabilizuotas lito kursas.

Siekiant santykinio kainų stabilumo ilgesniu laikotarpiu, 1994 m. Lito patikimumo įstatymu litas susietas su JAV doleriu fiksuotu kursu, taip pat numatyta, kad Lietuvos banko išleisti litai privalo ne mažiau kaip 100 procentų būti padengti aukso ir konvertuojamosios valiutos atsargomis, o pagrindinis litų emisijos šaltinis yra užsienio valiutos pardavimas Lietuvos bankui. Oficialiosios tarptautinės atsargos, kurias pradžioje sudarė kitų šalių centrinių bankų grąžintas tarpukario Lietuvos banko auksas ir valiuta, ilgainiui tapo nuolat papildomos Lietuvos banko sukauptomis konvertuojamosios valiutos atsargomis, kurios investuojamos vadovaujantis susiklosčiusia tarptautine centrinių bankų atsargų investavimo praktika.

Komercinių bankų sektorius 1995 m. patyręs pirmuosius sunkius išbandymus, priėmus sprendimus dėl bankų kapitalo bazės stiprinimo ir veiklos riziką ribojančių normatyvų griežtinimo bei priežiūros, taip pat įdiegus nustatytus tarptautinius saugios bankininkystės standartus, tapo stabilus ir vis plėtėsi. Sukurta tarpbankinių lėšų mokėjimo ir atsiskaitymų sistema, kuria naudojasi visi komerciniai bankai ir Lietuvoje veikiantys užsienio bankų skyriai.

Lietuvai vis labiau integruojantis į Vakarus, plėtojantis ekonominiams ryšiams su Europos Sąjungos šalimis ir vykstant atitinkamiems pokyčiams prekybos valiutinėje struktūroje, 1999 m. nutarta litą perorientuoti nuo JAV dolerio prie euro, o 2001 m. priimti sprendimai dėl lito susiejimo su euru 2002 m. vasario 2 d., išlaikant fiksuotą valiutos kursą.

2001 m. priimtas naujas Lietuvos banko įstatymas suteikė centriniam bankui didesnę nepriklausomybę ir galimybę aktyviau vykdyti pinigų politiką. 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES), Lietuvos bankas tapo Europos centrinių bankų sistemos (ECBS), kurią sudaro Europos centrinis bankas (ECB) ir visų ES valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai, nariu.

Lietuvos banko valdybos pirmininkai:

Bronius Povilaitis (1990 m. kovo 13 d.–1990 m. liepos 28 d.)

Vilius Baldišis (1990 m. liepos 31 d.–1993 m. kovo 10 d.)

Romualdas Visokavičius (1993 m. kovo 23 d.–1993 m. spalio 21 d.)

Kazys Ratkevičius (1993 m. lapkričio 17 d.–1996 m. sausio 23 d.)

Reinoldijus Šarkinas (1996 m. vasario 15 d.–2011 m. balandžio 15 d.)

Vitas Vasiliauskas (nuo 2011 m. balandžio 16 d.).

 

Šaltinis: lb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Pasaulyje sparčiai populiarėja mobilioji bankininkystė

Mobiliosios bankininkystės naudotojų pasaulyje vis daugėja. Beveik pusė išmaniųjų telefonų turėtojų per mobiliuosius įrenginius tvarko savo finansus. skaityti »

Lietuvos bankas su Konkurencijos taryba ir Valstybės kontrole keisis tarnautojais

Kad įgytų daugiau profesinių žinių ir keistųsi gerąja patirtimi, Lietuvos banko atstovai galės laikinai palikti įprastas darbo vietas ir vykti į Konkurencijos tarybą ar Valstybės kontrolę, o šių institucijų deleguoti tarnautojai tuo tikslu bus priimami stažuotis centriniame banke. skaityti »

Lietuvos bankas didina grynųjų pinigų pasiūlos sistemos efektyvumą

2016 m. liepos 1 d. Lietuvos banke pradėjo veikti Grynųjų pinigų departamentas vietoje buvusios Grynųjų pinigų tarnybos. skaityti »

Seimas priėmė Mokėjimų įstatymą dėl bankų mokėjimų paslaugų įkainių

Seimas priėmė naujos redakcijos Mokėjimų įstatymą, į nacionalinę teisę perkeldamas Mokėjimų sąskaitų direktyvą, reglamentą dėl tarpbankinių mokesčių už kortele grindžiamas mokėjimo operacijas ir reglamentą. skaityti »

„Wincor Nixdorf“ ir „Aisino“ tieks IT sprendimus Kinijos bankams ir mažmenininkams

Kinijos bendrovė „Aisino Corporation“, kurios specializacija – išmanieji IT apsaugos sprendimai, kartu su pasauline bankinės įrangos gamybos lydere Vokietijos kompanija „Wincor Nixdorf“ tieks IT sprendimus Kinijos bankiniam ir mažmeninės prekybos sektoriams. skaityti »

Bekontakčius mokėjimus jau galima atlikti ir per „Windows 10“

„Microsoft“ įgyvendino bekontakčių atsiskaitymų galimybę per mobiliuosius telefonus su operacine sistema „Windows 10“. skaityti »

Mokėjimų rinkos plėtros siekis: momentiniai mokėjimai, daugiau konkurencijos ir didesnis vartotojų įsitraukimas

Jau per artimiausius ketverius metus Lietuvos gyventojams turėtų būti prieinami ir plačiai naudojami nauji bekontakčiai, momentiniai ir glaudžiai į verslo modelius integruoti mokėjimų būdai. skaityti »

Ateities bankai naudosis dirbtinio intelekto technologijomis

Prognozuojama, kad ateities bankai, naudodamiesi dirbtinio intelekto technologijomis, teiks vienos rūšies paslaugas. skaityti »

Eurų banknotais papildytos Lietuvos banko pinigų saugyklos

Birželio 22 dieną oro keliu iš Vakarų Europos į Vilniaus oro uostą atgabenta Lietuvos bankui skirtų eurų banknotų siunta. Ji su policijos palyda saugiai pasiekė centrinio banko saugyklas. skaityti »

ECOFIN posėdyje – kova su mokesčių vengimu ir diskusija apie Bankų sąjungos ateitį

Birželio 20 d. Liuksemburge Ekonomikos ir finansų reikalų ministrų taryba (ECOFIN) sieks politinio sutarimo dėl kovos su mokesčių vengimu priemonių ir aptars tolesnį Bankų sąjungos vystymą. skaityti »