1990 m. kovo 1 dieną įsteigtas Lietuvos bankas pratęsė jau tarpukariu veikusio centrinio šalies banko tradicijas

Publikuota: 2013 m. kovo 1 d. penktadienis

1990–1992 m. Lietuvai vis dar priklausant rublio zonai, Lietuvos bankas negalėjo imtis aktyvios pinigų politikos, todėl pagrindinės pastangos buvo skirtos pasirengti įvesti savus pinigus. 1992 m. įvesti laikinieji pinigai talonai ir Lietuvos bankas jau galėjo savarankiškai atlikti centrinio banko funkcijas. 1993 m. įvestas litas, nuslopinta triženklė infliacija, stabilizuotas lito kursas.

Siekiant santykinio kainų stabilumo ilgesniu laikotarpiu, 1994 m. Lito patikimumo įstatymu litas susietas su JAV doleriu fiksuotu kursu, taip pat numatyta, kad Lietuvos banko išleisti litai privalo ne mažiau kaip 100 procentų būti padengti aukso ir konvertuojamosios valiutos atsargomis, o pagrindinis litų emisijos šaltinis yra užsienio valiutos pardavimas Lietuvos bankui. Oficialiosios tarptautinės atsargos, kurias pradžioje sudarė kitų šalių centrinių bankų grąžintas tarpukario Lietuvos banko auksas ir valiuta, ilgainiui tapo nuolat papildomos Lietuvos banko sukauptomis konvertuojamosios valiutos atsargomis, kurios investuojamos vadovaujantis susiklosčiusia tarptautine centrinių bankų atsargų investavimo praktika.

Komercinių bankų sektorius 1995 m. patyręs pirmuosius sunkius išbandymus, priėmus sprendimus dėl bankų kapitalo bazės stiprinimo ir veiklos riziką ribojančių normatyvų griežtinimo bei priežiūros, taip pat įdiegus nustatytus tarptautinius saugios bankininkystės standartus, tapo stabilus ir vis plėtėsi. Sukurta tarpbankinių lėšų mokėjimo ir atsiskaitymų sistema, kuria naudojasi visi komerciniai bankai ir Lietuvoje veikiantys užsienio bankų skyriai.

Lietuvai vis labiau integruojantis į Vakarus, plėtojantis ekonominiams ryšiams su Europos Sąjungos šalimis ir vykstant atitinkamiems pokyčiams prekybos valiutinėje struktūroje, 1999 m. nutarta litą perorientuoti nuo JAV dolerio prie euro, o 2001 m. priimti sprendimai dėl lito susiejimo su euru 2002 m. vasario 2 d., išlaikant fiksuotą valiutos kursą.

2001 m. priimtas naujas Lietuvos banko įstatymas suteikė centriniam bankui didesnę nepriklausomybę ir galimybę aktyviau vykdyti pinigų politiką. 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES), Lietuvos bankas tapo Europos centrinių bankų sistemos (ECBS), kurią sudaro Europos centrinis bankas (ECB) ir visų ES valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai, nariu.

Lietuvos banko valdybos pirmininkai:

Bronius Povilaitis (1990 m. kovo 13 d.–1990 m. liepos 28 d.)

Vilius Baldišis (1990 m. liepos 31 d.–1993 m. kovo 10 d.)

Romualdas Visokavičius (1993 m. kovo 23 d.–1993 m. spalio 21 d.)

Kazys Ratkevičius (1993 m. lapkričio 17 d.–1996 m. sausio 23 d.)

Reinoldijus Šarkinas (1996 m. vasario 15 d.–2011 m. balandžio 15 d.)

Vitas Vasiliauskas (nuo 2011 m. balandžio 16 d.).

 

Šaltinis: lb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

„Blockchain“ sistemas testavo 40 bankų

Manoma, kad netolimoje ateityje bankai pradės taikyti virtualiųjų valiutų technologijas. Konsorciumas R3, plėtojantis registrų technologijas, baigė testuoti penkis decentralizuotos viešosios finansinių operacijų sistemos „Blockchain“ tipus. skaityti »

Bitkoinai – dvi skirtingos tos pačios monetos pusės

Susidomėjimas bitkoinais tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje arenoje auga. Mūsų šalyje bitkoinų naudojimo plėtrą skatina ne tik į šį verslą įsitraukę privatūs asmenys, bet ir viešojo sektoriaus atstovai. skaityti »

Siūloma reguliuoti bankų galimybes reikalauti laidavimo iš fizinių asmenų už paskolas

Įvertinęs paplitusią komercinių bankų ir kitų kredito įstaigų praktiką reikalauti, kad verslo paskola būtų laiduojama jas gaunančios įmonės savininkų ar kitų fizinių asmenų. skaityti »

„MasterCard“ kurti naujų mokėjimo tipų kviečiasi dizainerius

Mokėjimo sistemų kūrėja „MasterCard“ pasikvietė bendradarbiauti dizaino profesijos studentus, kad šie padėtų sukurti naujo tipo mokėjimo įrenginius be mokėjimo kortelių ir išmaniųjų telefonų. skaityti »

Nuo šiol Lietuvos ir kitų euro zonos šalių bankų sektorių rodikliai palyginami paprasčiau

Neseniai paleista Europos centrinio banko (ECB) platforma „Bankų skiltis“ (Banks‘ Corner), kurioje galima matyti euro zonos šalių bankų sektorių statistiką ir palyginti ją tarpusavyje. skaityti »

Ateityje atsiskaitysime išmaniaisiais laikrodžiais ir drabužiais

Kompanija „MasterCard“ prognozuoja, kad atsiskaitymų per dėvimuosius įrenginius apimtis 2020 m. sudarys 500 mlrd. JAV dolerių. skaityti »

SEB banko privačiosios bankininkystės paslaugas įvertino žurnalas „Euromoney“

Jau ketvirtą kartą įtakingas tarptautinis kapitalo ir finansų rinkas analizuojantis leidinys „Euromoney“ įvertino SEB banko teikiamas privačiosios bankininkystės paslaugas. skaityti »

Didžiojoje Britanijoje – mokėjimai asmenuke

Didžiosios Britanijos gyventojai jau gali atlikti mokėjimus be įprastų slaptažodžių ir PIN kodų. skaityti »

Eurų banknotų siunta saugiai pasiekė Lietuvos banko pinigų saugyklas

Vasario 18 dieną iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto į Lietuvos banko saugyklas atgabenta eurų banknotų siunta. Ji su policijos palyda saugiai atgabenta į Lietuvos banko saugyklas. skaityti »

Ilgiausiai dirbantys pasaulio bankai

Seniausiam tebeveikiančiam pasaulio bankui šiemet suėjo 544 m. Pateikiame seniausių bankų sąrašą. skaityti »