1990 m. kovo 1 dieną įsteigtas Lietuvos bankas pratęsė jau tarpukariu veikusio centrinio šalies banko tradicijas

Publikuota: 2013 m. kovo 1 d. penktadienis

1990–1992 m. Lietuvai vis dar priklausant rublio zonai, Lietuvos bankas negalėjo imtis aktyvios pinigų politikos, todėl pagrindinės pastangos buvo skirtos pasirengti įvesti savus pinigus. 1992 m. įvesti laikinieji pinigai talonai ir Lietuvos bankas jau galėjo savarankiškai atlikti centrinio banko funkcijas. 1993 m. įvestas litas, nuslopinta triženklė infliacija, stabilizuotas lito kursas.

Siekiant santykinio kainų stabilumo ilgesniu laikotarpiu, 1994 m. Lito patikimumo įstatymu litas susietas su JAV doleriu fiksuotu kursu, taip pat numatyta, kad Lietuvos banko išleisti litai privalo ne mažiau kaip 100 procentų būti padengti aukso ir konvertuojamosios valiutos atsargomis, o pagrindinis litų emisijos šaltinis yra užsienio valiutos pardavimas Lietuvos bankui. Oficialiosios tarptautinės atsargos, kurias pradžioje sudarė kitų šalių centrinių bankų grąžintas tarpukario Lietuvos banko auksas ir valiuta, ilgainiui tapo nuolat papildomos Lietuvos banko sukauptomis konvertuojamosios valiutos atsargomis, kurios investuojamos vadovaujantis susiklosčiusia tarptautine centrinių bankų atsargų investavimo praktika.

Komercinių bankų sektorius 1995 m. patyręs pirmuosius sunkius išbandymus, priėmus sprendimus dėl bankų kapitalo bazės stiprinimo ir veiklos riziką ribojančių normatyvų griežtinimo bei priežiūros, taip pat įdiegus nustatytus tarptautinius saugios bankininkystės standartus, tapo stabilus ir vis plėtėsi. Sukurta tarpbankinių lėšų mokėjimo ir atsiskaitymų sistema, kuria naudojasi visi komerciniai bankai ir Lietuvoje veikiantys užsienio bankų skyriai.

Lietuvai vis labiau integruojantis į Vakarus, plėtojantis ekonominiams ryšiams su Europos Sąjungos šalimis ir vykstant atitinkamiems pokyčiams prekybos valiutinėje struktūroje, 1999 m. nutarta litą perorientuoti nuo JAV dolerio prie euro, o 2001 m. priimti sprendimai dėl lito susiejimo su euru 2002 m. vasario 2 d., išlaikant fiksuotą valiutos kursą.

2001 m. priimtas naujas Lietuvos banko įstatymas suteikė centriniam bankui didesnę nepriklausomybę ir galimybę aktyviau vykdyti pinigų politiką. 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES), Lietuvos bankas tapo Europos centrinių bankų sistemos (ECBS), kurią sudaro Europos centrinis bankas (ECB) ir visų ES valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai, nariu.

Lietuvos banko valdybos pirmininkai:

Bronius Povilaitis (1990 m. kovo 13 d.–1990 m. liepos 28 d.)

Vilius Baldišis (1990 m. liepos 31 d.–1993 m. kovo 10 d.)

Romualdas Visokavičius (1993 m. kovo 23 d.–1993 m. spalio 21 d.)

Kazys Ratkevičius (1993 m. lapkričio 17 d.–1996 m. sausio 23 d.)

Reinoldijus Šarkinas (1996 m. vasario 15 d.–2011 m. balandžio 15 d.)

Vitas Vasiliauskas (nuo 2011 m. balandžio 16 d.).

 

Šaltinis: lb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

„Ingenico“ skelbia programuotojų konkursą

Mokėjimo terminalų gamintoja „Ingenico“ paskelbė rengianti programuotojų konkursą, skirtą modernizuoti mokėjimo terminalus, atsižvelgiant į mažmeninės prekybos tendencijas. skaityti »

Mobiliosiomis finansinėmis paslaugomis nori naudotis tik 15 proc. europiečių

Konsultavimo bendrovė „Ovum“ apklausė 8,5 tūkstančio gyventojų iš 17-os šalių. 75 proc. asmenų, turinčių sąskaitas bankuose, atsakė, kad iš viso nėra naudojęsi mobiliosiomis finansinėmis paslaugomis. skaityti »

V. Vasiliauskas: „Centrinių bankų vykdoma pinigų politika įpūtė pasaulio ūkiui gyvybės“

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas spalio 9–10 d. dalyvaus Tarptautinio valiutos fondo (TVF) metiniuose susitikimuose Limoje (Peru). skaityti »

ES patvirtino naujas mokėjimo sistemų taisykles

Europos Parlamentas oficialiai patvirtino naują Mokėjimo paslaugų direktyvą. Naujos taisyklės, kurias pasiūlė Europos Komisija, turėtų padidinti šios srities konkurenciją ir sudaryti tinkamas sąlygas diegti inovacijoms bei patikimiau saugoti naudotojų duomenis. skaityti »

Kinija pristatė mokėjimo sistemą CIPS

Kinijos liaudies bankas sukūrė nuosavą tarptautinių mokėjimų sistemą CIPS (angl. Chinese International Payment System). skaityti »

Japonijos parduotuvėse bus atsiskaitoma nuskenavus delną

Bendrovė JCB Japonijoje pradėjo testuoti naują atsiskaitymų sistemą. Jei tokia sistema bus įgyvendinta, atsiskaitant už prekes visai nereikės mokėjimo kortelių. skaityti »

Per „Ingenico“ mokėjimo terminalus galima atsiskaityti bitkoinais

Netrukus parduotuvės galės priimti atsiskaitymus bitkoinais per įprastus mokėjimo terminalus. Ši funkcija įgyvendinama bendradarbiaujant didžiausiam pasaulyje mokėjimo terminalų gamintojui „Ingenico“ ir virtualiosios valiutos tiekėjui „BitPay“. skaityti »

Lietuvos bankas pradėjo vykdyti vyriausybės vertybinių popierių pirkimo aukcionus

Lietuvos bankas, glaudžiai bendradarbiaudamas su Eurosistema, spalio mėnesį pradės vykdyti bandomuosius Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, išleistų vidaus rinkoje, pirkimo aukcionus. skaityti »

Biometrija pakeis slaptažodžius mobiliuosiuose įrenginiuose ir kasose

Po penkerių metų daugiau nei 5,6 trln. dolerių transakcijų įvyks panaudojant biometrijos technologijas. skaityti »

Latvijos bankas išleidžia „melancholišką“ kolekcinę monetą

Latvijos bankas išleidžia kolekcinę monetą, pavadintą „Melancholiškas valsas“. skaityti »