1990 m. kovo 1 dieną įsteigtas Lietuvos bankas pratęsė jau tarpukariu veikusio centrinio šalies banko tradicijas

Publikuota: 2013 m. kovo 1 d. penktadienis

1990–1992 m. Lietuvai vis dar priklausant rublio zonai, Lietuvos bankas negalėjo imtis aktyvios pinigų politikos, todėl pagrindinės pastangos buvo skirtos pasirengti įvesti savus pinigus. 1992 m. įvesti laikinieji pinigai talonai ir Lietuvos bankas jau galėjo savarankiškai atlikti centrinio banko funkcijas. 1993 m. įvestas litas, nuslopinta triženklė infliacija, stabilizuotas lito kursas.

Siekiant santykinio kainų stabilumo ilgesniu laikotarpiu, 1994 m. Lito patikimumo įstatymu litas susietas su JAV doleriu fiksuotu kursu, taip pat numatyta, kad Lietuvos banko išleisti litai privalo ne mažiau kaip 100 procentų būti padengti aukso ir konvertuojamosios valiutos atsargomis, o pagrindinis litų emisijos šaltinis yra užsienio valiutos pardavimas Lietuvos bankui. Oficialiosios tarptautinės atsargos, kurias pradžioje sudarė kitų šalių centrinių bankų grąžintas tarpukario Lietuvos banko auksas ir valiuta, ilgainiui tapo nuolat papildomos Lietuvos banko sukauptomis konvertuojamosios valiutos atsargomis, kurios investuojamos vadovaujantis susiklosčiusia tarptautine centrinių bankų atsargų investavimo praktika.

Komercinių bankų sektorius 1995 m. patyręs pirmuosius sunkius išbandymus, priėmus sprendimus dėl bankų kapitalo bazės stiprinimo ir veiklos riziką ribojančių normatyvų griežtinimo bei priežiūros, taip pat įdiegus nustatytus tarptautinius saugios bankininkystės standartus, tapo stabilus ir vis plėtėsi. Sukurta tarpbankinių lėšų mokėjimo ir atsiskaitymų sistema, kuria naudojasi visi komerciniai bankai ir Lietuvoje veikiantys užsienio bankų skyriai.

Lietuvai vis labiau integruojantis į Vakarus, plėtojantis ekonominiams ryšiams su Europos Sąjungos šalimis ir vykstant atitinkamiems pokyčiams prekybos valiutinėje struktūroje, 1999 m. nutarta litą perorientuoti nuo JAV dolerio prie euro, o 2001 m. priimti sprendimai dėl lito susiejimo su euru 2002 m. vasario 2 d., išlaikant fiksuotą valiutos kursą.

2001 m. priimtas naujas Lietuvos banko įstatymas suteikė centriniam bankui didesnę nepriklausomybę ir galimybę aktyviau vykdyti pinigų politiką. 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES), Lietuvos bankas tapo Europos centrinių bankų sistemos (ECBS), kurią sudaro Europos centrinis bankas (ECB) ir visų ES valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai, nariu.

Lietuvos banko valdybos pirmininkai:

Bronius Povilaitis (1990 m. kovo 13 d.–1990 m. liepos 28 d.)

Vilius Baldišis (1990 m. liepos 31 d.–1993 m. kovo 10 d.)

Romualdas Visokavičius (1993 m. kovo 23 d.–1993 m. spalio 21 d.)

Kazys Ratkevičius (1993 m. lapkričio 17 d.–1996 m. sausio 23 d.)

Reinoldijus Šarkinas (1996 m. vasario 15 d.–2011 m. balandžio 15 d.)

Vitas Vasiliauskas (nuo 2011 m. balandžio 16 d.).

 

Šaltinis: lb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Mokėjimo sistemų modernizavimas – bankų 2015 metų prioritetas

Daugiau nei du trečdaliai bankų šiemet planuoja modernizuoti savo mokėjimo sistemas. skaityti »

Japonijos „Mizuho Bank“ visiškai atsisako popierinių dokumentų

Japonijos finansų grupei „Mizuho“ priklausantis bankas „Mizuho Bank“ savo darbe nusprendė visiškai atsisakyti popierinių dokumentų. skaityti »

Vis daugiau britų pirmenybę teikia mobiliesiems mokėjimams

44 proc. Didžiosios Britanijos bankų klientų norėtų pakeisti juos aptarnaujančią finansų organizaciją, jei ji negalėtų pasiūlyti galimybės atlikti operacijas mobiliaisiais telefonais. skaityti »

Lietuvos bankas tapo Eurosistemos dalimi

Lietuvai įstojus į euro zoną, Lietuvos bankas tapo Eurosistemos dalimi ir kartu su Europos Centriniu Banku (ECB) bei kitų euro zonos šalių centriniais bankais dalyvaus priimant sprendimus dėl euro zonos pinigų politikos nustatymo ir įgyvendinimo, ECB oficialiųjų užsienio atsargų valdymo, euro zonos bankų priežiūros vykdymo ir kitais svarbiausiais finansiniais klausimais. skaityti »

SWIFT kuria naują mokėjimų platformą Australijai

Tarpbankinė informacijos perdavimo ir mokėjimų sistema SWIFT kuria naują mokėjimo platformą Australijos bankiniam sektoriui. skaityti »

Lietuvos bankas surinko 39 mlrd. perteklinių litų

Lietuvos bankas šiemet iš bankų balansų „susiurbė“ daugiau nei 38,6 mlrd. litų perteklinių litų ir teigia esąs patenkintas šios operacijos rezultatais. skaityti »

SEB bankas informaciją apie teikiamas paslaugas įvedant eurą skelbs specialiame tinklaraštyje

Įvedant eurą, nuo gruodžio 31 d. ryto iki sausio 1 d. vakaro SEB bankas realiuoju laiku skelbs informaciją apie tuo metu teikiamas paslaugas ir valiutos konversiją. skaityti »

Apklausa: gyventojai rečiau atsiskaito grynaisiais pinigais – juos keičia mokėjimai negrynaisiais

Grynųjų pinigų svarba atliekant kasdienius atsiskaitymus mažėja – atlikdami pervedimus gyventojai dažniau naudojasi internetu, daugėja pirkėjų prekybos vietoje už mažesnės vertės pirkinius atsiskaitančių kortelėmis. skaityti »

SEB bankas: įvedus eurą gyventojai dažniau mokės banko kortele

Valiutos pakeitimas Lietuvoje turės teigiamą įtaką atsiskaitymams mokėjimo kortelėmis – jomis bus atsiskaitoma gerokai dažniau. skaityti »

Numizmatines vertybes Lietuvos bankas pradeda pardavinėti interneto aukcionuose

Šią savaitę, gruodžio 18-ąją, ketvirtadienį, Lietuvos bankas pirmą kartą numizmatams pasiūlys vertingų monetų ir jų rinkinių įsigyti elektroniniuose aukcionuose. skaityti »