1990 m. kovo 1 dieną įsteigtas Lietuvos bankas pratęsė jau tarpukariu veikusio centrinio šalies banko tradicijas

Publikuota: 2013 m. kovo 1 d. penktadienis

1990–1992 m. Lietuvai vis dar priklausant rublio zonai, Lietuvos bankas negalėjo imtis aktyvios pinigų politikos, todėl pagrindinės pastangos buvo skirtos pasirengti įvesti savus pinigus. 1992 m. įvesti laikinieji pinigai talonai ir Lietuvos bankas jau galėjo savarankiškai atlikti centrinio banko funkcijas. 1993 m. įvestas litas, nuslopinta triženklė infliacija, stabilizuotas lito kursas.

Siekiant santykinio kainų stabilumo ilgesniu laikotarpiu, 1994 m. Lito patikimumo įstatymu litas susietas su JAV doleriu fiksuotu kursu, taip pat numatyta, kad Lietuvos banko išleisti litai privalo ne mažiau kaip 100 procentų būti padengti aukso ir konvertuojamosios valiutos atsargomis, o pagrindinis litų emisijos šaltinis yra užsienio valiutos pardavimas Lietuvos bankui. Oficialiosios tarptautinės atsargos, kurias pradžioje sudarė kitų šalių centrinių bankų grąžintas tarpukario Lietuvos banko auksas ir valiuta, ilgainiui tapo nuolat papildomos Lietuvos banko sukauptomis konvertuojamosios valiutos atsargomis, kurios investuojamos vadovaujantis susiklosčiusia tarptautine centrinių bankų atsargų investavimo praktika.

Komercinių bankų sektorius 1995 m. patyręs pirmuosius sunkius išbandymus, priėmus sprendimus dėl bankų kapitalo bazės stiprinimo ir veiklos riziką ribojančių normatyvų griežtinimo bei priežiūros, taip pat įdiegus nustatytus tarptautinius saugios bankininkystės standartus, tapo stabilus ir vis plėtėsi. Sukurta tarpbankinių lėšų mokėjimo ir atsiskaitymų sistema, kuria naudojasi visi komerciniai bankai ir Lietuvoje veikiantys užsienio bankų skyriai.

Lietuvai vis labiau integruojantis į Vakarus, plėtojantis ekonominiams ryšiams su Europos Sąjungos šalimis ir vykstant atitinkamiems pokyčiams prekybos valiutinėje struktūroje, 1999 m. nutarta litą perorientuoti nuo JAV dolerio prie euro, o 2001 m. priimti sprendimai dėl lito susiejimo su euru 2002 m. vasario 2 d., išlaikant fiksuotą valiutos kursą.

2001 m. priimtas naujas Lietuvos banko įstatymas suteikė centriniam bankui didesnę nepriklausomybę ir galimybę aktyviau vykdyti pinigų politiką. 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES), Lietuvos bankas tapo Europos centrinių bankų sistemos (ECBS), kurią sudaro Europos centrinis bankas (ECB) ir visų ES valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai, nariu.

Lietuvos banko valdybos pirmininkai:

Bronius Povilaitis (1990 m. kovo 13 d.–1990 m. liepos 28 d.)

Vilius Baldišis (1990 m. liepos 31 d.–1993 m. kovo 10 d.)

Romualdas Visokavičius (1993 m. kovo 23 d.–1993 m. spalio 21 d.)

Kazys Ratkevičius (1993 m. lapkričio 17 d.–1996 m. sausio 23 d.)

Reinoldijus Šarkinas (1996 m. vasario 15 d.–2011 m. balandžio 15 d.)

Vitas Vasiliauskas (nuo 2011 m. balandžio 16 d.).

 

Šaltinis: lb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

SEB bankas skelbia išplatintų obligacijų investavimo koeficientus

SEB bankas sėkmingai baigė platinti tris su finansine priemone susietų obligacijų emisijas ir skelbia jų investavimo koeficientus. skaityti »

SEB „Namų ūkių finansinio turto barometras“: pragiedrulius finansų padangėje mato ir statistikai, ir gyventojai

Trečią ketvirtį statistiniai rodikliai gerėjo: vidutinis darbo užmokestis didėjo, o vartojimo prekių ir paslaugų krepšelis šiek tiek atpigo. Gyventojų apklausų rezultatai ir namų ūkių finansinė elgsena rodo, kad namų ūkiai kuria optimistiškesnius ateities planus — yra labiau linkę leisti pinigus vartojimo poreikiams, šiek tiek drąsiau skolinasi, dažniau sudaro ilgalaikio taupymo sutartis ir skiria tam daugiau pinigų. skaityti »

Pasirodys moneta, skirta VDU atkūrimo 25–mečiui

Lietuvos bankas praneša, kad 2014–aisiais numatoma išleisti proginę sidabrinę monetą, skirtą VDU atkūrimo 25–mečiui. skaityti »

SEB: Lietuvos sostinėje galimybės įsigyti būstą per metus didėjo sparčiausiai tarp Baltijos šalių

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad per metus vidutines pajamas uždirbančio sostinės gyventojo įperkamas gyvenamojo būsto plotas labiausiai padidėjo Vilniuje – 3,1 kvadratinio metro, Rygoje – kone perpus mažiau – 1,9 kvadratinio metro, o Taline įperkamas būsto plotas sumažėjo 6,9 kvadratinio metro. skaityti »

Per dvejus „Snoro“ bankroto metus sugrąžinta 1,9 mlrd. litų – Išmokos kreditoriams priklausys nuo laimėjimų teismuose

Per dvejus metus nuo banko „Snoras„ bankroto pradžios bankroto administratoriaus Neilo Cooperio vadovaujama komanda sugrąžino beveik 1,9 mlrd. litų banko turto ir lėšų. skaityti »

„Snoro“ bankroto administratorius pradeda didelės vertės nekilnojamojo turto portfelio pardavimą

„Snoro" bankroto administratorius pradeda iš skolininkų perimto didelės vertės nekilnojamojo turto pardavimo procesą. Visas portfelis susideda iš 14 objektų ir yra vertinamas daugiau nei 50 mln. litų. Pajamos už parduotą nekilnojamąjį turtą papildys fondą, skirtą banko kreditorių išmokoms. skaityti »

„The Banker“: Šiaulių bankas – geriausias 2013 metų bankas Lietuvoje

Didžiausią lietuviško kapitalo dalį turintis Šiaulių bankas „The Financial Times“ leidžiamo tarptautinio žurnalo „The Banker“ jau 14–tus metus organizuojamuose prestižiniuose bankų apdovanojamuose gavo išskirtinį įvertinimą – Šiaulių bankas pripažintas „Geriausiu 2013 metų banku Lietuvoje“. skaityti »

AB „Citadele“ banko dukterinė lizingo bendrovė pradėjo teikti lizingo paslaugas su INVEGA garantijomis

AB „Citadele“ banko dukterinė lizingo bendrovė, siekdama didinti mažų ir vidutinių įmonių finansavimo apimtis, pradėjo teikti lizingo paslaugas su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGOS) garantijomis. skaityti »

SEB grupės analitikai: euro zonos ūkis įsisiūbuos lėtai

Pasaulio ekonomikos padėtis artimiausiais metais gerės, nors atsigavimas išliks kuklus, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. skaityti »

Lietuvos banko interneto svetainėje – prognozės dėl Lietuvos atitikties Mastrichto kriterijams

Lietuvos bankas savo interneto svetainėje pradeda skelbti naujausias prognozes dėl Lietuvos galimybių kitų metų pavasarį atitikti euro įvedimui svarbius Mastrichto kriterijus. skaityti »