1990 m. kovo 1 dieną įsteigtas Lietuvos bankas pratęsė jau tarpukariu veikusio centrinio šalies banko tradicijas

Publikuota: 2013 m. kovo 1 d. penktadienis

1990–1992 m. Lietuvai vis dar priklausant rublio zonai, Lietuvos bankas negalėjo imtis aktyvios pinigų politikos, todėl pagrindinės pastangos buvo skirtos pasirengti įvesti savus pinigus. 1992 m. įvesti laikinieji pinigai talonai ir Lietuvos bankas jau galėjo savarankiškai atlikti centrinio banko funkcijas. 1993 m. įvestas litas, nuslopinta triženklė infliacija, stabilizuotas lito kursas.

Siekiant santykinio kainų stabilumo ilgesniu laikotarpiu, 1994 m. Lito patikimumo įstatymu litas susietas su JAV doleriu fiksuotu kursu, taip pat numatyta, kad Lietuvos banko išleisti litai privalo ne mažiau kaip 100 procentų būti padengti aukso ir konvertuojamosios valiutos atsargomis, o pagrindinis litų emisijos šaltinis yra užsienio valiutos pardavimas Lietuvos bankui. Oficialiosios tarptautinės atsargos, kurias pradžioje sudarė kitų šalių centrinių bankų grąžintas tarpukario Lietuvos banko auksas ir valiuta, ilgainiui tapo nuolat papildomos Lietuvos banko sukauptomis konvertuojamosios valiutos atsargomis, kurios investuojamos vadovaujantis susiklosčiusia tarptautine centrinių bankų atsargų investavimo praktika.

Komercinių bankų sektorius 1995 m. patyręs pirmuosius sunkius išbandymus, priėmus sprendimus dėl bankų kapitalo bazės stiprinimo ir veiklos riziką ribojančių normatyvų griežtinimo bei priežiūros, taip pat įdiegus nustatytus tarptautinius saugios bankininkystės standartus, tapo stabilus ir vis plėtėsi. Sukurta tarpbankinių lėšų mokėjimo ir atsiskaitymų sistema, kuria naudojasi visi komerciniai bankai ir Lietuvoje veikiantys užsienio bankų skyriai.

Lietuvai vis labiau integruojantis į Vakarus, plėtojantis ekonominiams ryšiams su Europos Sąjungos šalimis ir vykstant atitinkamiems pokyčiams prekybos valiutinėje struktūroje, 1999 m. nutarta litą perorientuoti nuo JAV dolerio prie euro, o 2001 m. priimti sprendimai dėl lito susiejimo su euru 2002 m. vasario 2 d., išlaikant fiksuotą valiutos kursą.

2001 m. priimtas naujas Lietuvos banko įstatymas suteikė centriniam bankui didesnę nepriklausomybę ir galimybę aktyviau vykdyti pinigų politiką. 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES), Lietuvos bankas tapo Europos centrinių bankų sistemos (ECBS), kurią sudaro Europos centrinis bankas (ECB) ir visų ES valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai, nariu.

Lietuvos banko valdybos pirmininkai:

Bronius Povilaitis (1990 m. kovo 13 d.–1990 m. liepos 28 d.)

Vilius Baldišis (1990 m. liepos 31 d.–1993 m. kovo 10 d.)

Romualdas Visokavičius (1993 m. kovo 23 d.–1993 m. spalio 21 d.)

Kazys Ratkevičius (1993 m. lapkričio 17 d.–1996 m. sausio 23 d.)

Reinoldijus Šarkinas (1996 m. vasario 15 d.–2011 m. balandžio 15 d.)

Vitas Vasiliauskas (nuo 2011 m. balandžio 16 d.).

 

Šaltinis: lb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Per metus padidėjo visų Lietuvoje veikiančių pensijų fondų turtas

Nepaisant rinkos svyravimų, per pastaruosius dvylika mėnesių padidėjo visų rinkoje veikiančių pensijų fondų vienetų vertės: II pakopos – vidutiniškai 4,1 %, III pakopos – 5,1 %. skaityti »

SEB grupėje Lietuvoje lizingo paslaugas nuo šiol teiks SEB bankas

SEB bankas tapo pirmuoju banku Lietuvoje, visiškai integravusiu lizingo paslaugas į banko veiklą: nuo šiol lizingo paslaugas teikia ir visą turtą administruoja nebe antrinė bendrovė „SEB lizingas“, o bankas. skaityti »

SEB banko grupės prezidentė Annika Falkengren išrinkta Europos metų bankininke

Tarptautinės SEB grupės prezidentei Annikai Falkengren įteiktas prestižinis Europos 2012 metų bankininko (European Banker of the Year 2012) apdovanojimas. Tai pirmas kartas, kai toks apdovanojimas įteikiamas Skandinavijos šalių atstovui. skaityti »

Daniele Nouy paskirta bankų priežiūros vadove

Europos centrinis bankas (ECB) paskyrė prancūzę Daniele Nouy naujosios bendros bankų priežiūros institucijos vadove. skaityti »

Programėlėje – atnaujinta žaidimo „Pinigėnai“ versija

Tyrimai rodo, kad apie pinigus savo atžaloms šiandien pasakoja keturi iš penkių ikimokyklinio amžiaus vaikus auginančių tėvų. Vis dažniau finansiniam raštingumui ugdyti pasitelkiamos ir naujausios technologijos. skaityti »

Jaunimui skirtoje virtualioje pamokoje – pinigų valdymo gudrybės

Lietuvos bankas pagal finansinio švietimo iniciatyvą „Pinigų bitė“ pristato virtualią finansinio raštingumo pamoką – tris animuotus filmukus apie pagrindinius asmeninių finansų valdymo principus. Pamoka skirta studentams ir 9–12 klasių moksleiviams. skaityti »

Gerėjantys lūkesčiai ir stiprėjanti konkurencija skatina bankus švelninti kreditavimo sąlygas

Gerėjantys lūkesčiai dėl šalies ekonomikos ir stiprėjanti konkurencija skatina komercinius bankus lengviau kredituoti ne tik smulkų ir vidutinį verslą, bet ir švelninti būsto paskolų sąlygas gyventojams. Didėjant paklausai ir švelnėjant skolinimo sąlygoms, bankai kitąmet tikisi apie 3 % paskolų portfelio augimo. skaityti »

SEB bankas siūlo naują sąskaitos kreditavimo galimybę

Neplanuotai prireikus daugiau pinigų ar vėluojant darbo užmokesčiui, SEB banko privatūs klientai gali pasinaudoti nauja sąskaitos kreditavimo paslauga. skaityti »

Bankai ir gyventojai palankiau vertina nekilnojamojo turto rinkos perspektyvas

Nors didžiausia dalis bankų ir namų ūkių vis dar nesitiki reikšmingų nekilnojamojo turto (NT) rinkos pokyčių, daugėja manančiųjų, kad rinkos sąstingis baigėsi ir kainos ilgainiui nuosaikiai kils, rodo Lietuvos banko užsakymu atliktos apklausos. skaityti »

Kinai iškėlė virtualios valiutos „Bitcoin“ paklausą iki rekordinių aukštumų

Virtualios valiutos „Bitcoin“ vertė viršijo 280 dol. Šis skaičius nuo metų pradžios išaugo 20 kartų. Analitikų teigimu, tokio spartaus „Bitcoin“ populiarumo augimo variklis – auganti valiutos paklausa Kinijoje. skaityti »