1990 m. kovo 1 dieną įsteigtas Lietuvos bankas pratęsė jau tarpukariu veikusio centrinio šalies banko tradicijas

Publikuota: 2013 m. kovo 1 d. penktadienis

1990–1992 m. Lietuvai vis dar priklausant rublio zonai, Lietuvos bankas negalėjo imtis aktyvios pinigų politikos, todėl pagrindinės pastangos buvo skirtos pasirengti įvesti savus pinigus. 1992 m. įvesti laikinieji pinigai talonai ir Lietuvos bankas jau galėjo savarankiškai atlikti centrinio banko funkcijas. 1993 m. įvestas litas, nuslopinta triženklė infliacija, stabilizuotas lito kursas.

Siekiant santykinio kainų stabilumo ilgesniu laikotarpiu, 1994 m. Lito patikimumo įstatymu litas susietas su JAV doleriu fiksuotu kursu, taip pat numatyta, kad Lietuvos banko išleisti litai privalo ne mažiau kaip 100 procentų būti padengti aukso ir konvertuojamosios valiutos atsargomis, o pagrindinis litų emisijos šaltinis yra užsienio valiutos pardavimas Lietuvos bankui. Oficialiosios tarptautinės atsargos, kurias pradžioje sudarė kitų šalių centrinių bankų grąžintas tarpukario Lietuvos banko auksas ir valiuta, ilgainiui tapo nuolat papildomos Lietuvos banko sukauptomis konvertuojamosios valiutos atsargomis, kurios investuojamos vadovaujantis susiklosčiusia tarptautine centrinių bankų atsargų investavimo praktika.

Komercinių bankų sektorius 1995 m. patyręs pirmuosius sunkius išbandymus, priėmus sprendimus dėl bankų kapitalo bazės stiprinimo ir veiklos riziką ribojančių normatyvų griežtinimo bei priežiūros, taip pat įdiegus nustatytus tarptautinius saugios bankininkystės standartus, tapo stabilus ir vis plėtėsi. Sukurta tarpbankinių lėšų mokėjimo ir atsiskaitymų sistema, kuria naudojasi visi komerciniai bankai ir Lietuvoje veikiantys užsienio bankų skyriai.

Lietuvai vis labiau integruojantis į Vakarus, plėtojantis ekonominiams ryšiams su Europos Sąjungos šalimis ir vykstant atitinkamiems pokyčiams prekybos valiutinėje struktūroje, 1999 m. nutarta litą perorientuoti nuo JAV dolerio prie euro, o 2001 m. priimti sprendimai dėl lito susiejimo su euru 2002 m. vasario 2 d., išlaikant fiksuotą valiutos kursą.

2001 m. priimtas naujas Lietuvos banko įstatymas suteikė centriniam bankui didesnę nepriklausomybę ir galimybę aktyviau vykdyti pinigų politiką. 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES), Lietuvos bankas tapo Europos centrinių bankų sistemos (ECBS), kurią sudaro Europos centrinis bankas (ECB) ir visų ES valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai, nariu.

Lietuvos banko valdybos pirmininkai:

Bronius Povilaitis (1990 m. kovo 13 d.–1990 m. liepos 28 d.)

Vilius Baldišis (1990 m. liepos 31 d.–1993 m. kovo 10 d.)

Romualdas Visokavičius (1993 m. kovo 23 d.–1993 m. spalio 21 d.)

Kazys Ratkevičius (1993 m. lapkričio 17 d.–1996 m. sausio 23 d.)

Reinoldijus Šarkinas (1996 m. vasario 15 d.–2011 m. balandžio 15 d.)

Vitas Vasiliauskas (nuo 2011 m. balandžio 16 d.).

 

Šaltinis: lb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

SEB bankas pradeda leisti naujus leidinius apie taupymą ir investavimą

SEB bankas pradeda leisti naujus leidinius apie taupymą ir investavimą. Kiekvieną ketvirtį bus leidžiama investicijų apžvalga, kiekvieną mėnesį pasirodys naujienlaiškis, pakeisiantis dabar leidžiamą leidinį „Finansų rinkų apžvalga ir investicinių fondų veiklos rezultatai“. skaityti »

Išlaidų dalis pensijoms didės tik Lietuvoje

Lietuvoje kaupiančiųjų II pakopos pensiją dalis tarp visų gyventojų yra mažiausia, lyginant su Latvija ar Estija. skaityti »

Lietuvoje darbą pradeda TVF misija

Šių metų rugsėjo 17–23 dienomis Lietuvoje dirbs kas pusę metų atvykstanti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Europos departamento misija, vadovaujama šio departamento atstovės Julijos Kozak (Julie Kozack). skaityti »

Iš trijų Baltijos šalių sostinių gyventojų būstą vis dar sudėtingiausia įsigyti vilniečiams

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas antrojo ketvirčio būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad vidutines pajamas gaunantis vilnietis galėtų nusipirkti 39,6 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone. Tai yra mažiausias galimo įpirkti būsto plotas, palyginti su kitų Baltijos šalių sostinių gyventojų galimybėmis. skaityti »

Lietuvos ir Kinijos susitarimas atvėrė kelią tiesioginėms Lietuvos investicijoms Kinijos juaniais

Lietuvos bankui ir Kinijos vertybinių popierių priežiūros komisijai susitarus dėl bendradarbiavimo vertybinių popierių priežiūros srityje, Lietuvos finansų institucijoms atvertas kelias tiesiogiai investuoti į Kinijos kapitalo rinką. skaityti »

„The Green Bank“ – ekologiškos energetikos plėtrai

Niujorko valstijos valdžia pranešė apie naujo banko steigimą. skaityti »

EUROFI finansų forumas Vilniuje subūrė ekonomikos ir finansų ekspertus iš viso pasaulio

Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai proga rugsėjo 12–13 dienomis Vilniuje vyksta EUROFI finansų forumas. skaityti »

Lietuvos banke – buvusio Prancūzijos centrinio banko vadovo vizitas

Lietuvos banke viešėjo buvęs Prancūzijos centrinio banko vadovas Žakas de Larozjeras (Jacques de Larosière), Prancūzijos centriniam bankui vadovavęs tuo metu, kai jis 1992 m. Lietuvai grąžino prieškariu šioje šalyje saugotą jos auksą. skaityti »

Neturtingiausių gyventojų finansų padangėje – daugiau prošvaisčių

Namų ūkių finansinė elgsena antrą šių metų ketvirtį ir toliau rodo, kad gyventojų finansinė padėtis gerėja. Šių požymių galima pastebėti ir mažiausias pajamas turinčių namų ūkiuose, teigiama naujausiame SEB banko leidinyje „Namų ūkių finansinio turto barometras“. skaityti »

Pasaulio ekonomika rodo realius atsigavimo požymius

Pagrindinės pasaulio ekonomikos po dvejų su puse metų pertraukos pagaliau rodo realius atsigavimo ženklus. Stagnuojanti vidaus paklausa ir ypač silpnas vartojimas – pagrindinis inkaras, stabdęs visos ekonomikos augimą. Vis dėlto šiandien jau galima teigti, kad šviesa tunelio gale artėja. skaityti »