1990 m. kovo 1 dieną įsteigtas Lietuvos bankas pratęsė jau tarpukariu veikusio centrinio šalies banko tradicijas

Publikuota: 2013 m. kovo 1 d. penktadienis

1990–1992 m. Lietuvai vis dar priklausant rublio zonai, Lietuvos bankas negalėjo imtis aktyvios pinigų politikos, todėl pagrindinės pastangos buvo skirtos pasirengti įvesti savus pinigus. 1992 m. įvesti laikinieji pinigai talonai ir Lietuvos bankas jau galėjo savarankiškai atlikti centrinio banko funkcijas. 1993 m. įvestas litas, nuslopinta triženklė infliacija, stabilizuotas lito kursas.

Siekiant santykinio kainų stabilumo ilgesniu laikotarpiu, 1994 m. Lito patikimumo įstatymu litas susietas su JAV doleriu fiksuotu kursu, taip pat numatyta, kad Lietuvos banko išleisti litai privalo ne mažiau kaip 100 procentų būti padengti aukso ir konvertuojamosios valiutos atsargomis, o pagrindinis litų emisijos šaltinis yra užsienio valiutos pardavimas Lietuvos bankui. Oficialiosios tarptautinės atsargos, kurias pradžioje sudarė kitų šalių centrinių bankų grąžintas tarpukario Lietuvos banko auksas ir valiuta, ilgainiui tapo nuolat papildomos Lietuvos banko sukauptomis konvertuojamosios valiutos atsargomis, kurios investuojamos vadovaujantis susiklosčiusia tarptautine centrinių bankų atsargų investavimo praktika.

Komercinių bankų sektorius 1995 m. patyręs pirmuosius sunkius išbandymus, priėmus sprendimus dėl bankų kapitalo bazės stiprinimo ir veiklos riziką ribojančių normatyvų griežtinimo bei priežiūros, taip pat įdiegus nustatytus tarptautinius saugios bankininkystės standartus, tapo stabilus ir vis plėtėsi. Sukurta tarpbankinių lėšų mokėjimo ir atsiskaitymų sistema, kuria naudojasi visi komerciniai bankai ir Lietuvoje veikiantys užsienio bankų skyriai.

Lietuvai vis labiau integruojantis į Vakarus, plėtojantis ekonominiams ryšiams su Europos Sąjungos šalimis ir vykstant atitinkamiems pokyčiams prekybos valiutinėje struktūroje, 1999 m. nutarta litą perorientuoti nuo JAV dolerio prie euro, o 2001 m. priimti sprendimai dėl lito susiejimo su euru 2002 m. vasario 2 d., išlaikant fiksuotą valiutos kursą.

2001 m. priimtas naujas Lietuvos banko įstatymas suteikė centriniam bankui didesnę nepriklausomybę ir galimybę aktyviau vykdyti pinigų politiką. 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES), Lietuvos bankas tapo Europos centrinių bankų sistemos (ECBS), kurią sudaro Europos centrinis bankas (ECB) ir visų ES valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai, nariu.

Lietuvos banko valdybos pirmininkai:

Bronius Povilaitis (1990 m. kovo 13 d.–1990 m. liepos 28 d.)

Vilius Baldišis (1990 m. liepos 31 d.–1993 m. kovo 10 d.)

Romualdas Visokavičius (1993 m. kovo 23 d.–1993 m. spalio 21 d.)

Kazys Ratkevičius (1993 m. lapkričio 17 d.–1996 m. sausio 23 d.)

Reinoldijus Šarkinas (1996 m. vasario 15 d.–2011 m. balandžio 15 d.)

Vitas Vasiliauskas (nuo 2011 m. balandžio 16 d.).

 

Šaltinis: lb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Sparčiai didėja nekilnojamojo turto ir privataus kapitalo fondų turtas

Per 2013 m. pirmąjį ketvirtį kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) nekilnojamojo turto ir privataus kapitalo fondų valdomas turtas padidėjo 14,7 % – iki 179,82 mln. Lt. Per trejus metus šių fondų valdomas turtas išaugo net tris kartus. skaityti »

Laikinasis AB Ūkio banko administratorius perdavė įgaliojimus bankroto administratoriui

2013 m. gegužės 2 d. Kauno apygardos teismui priėmus nutartį iškelti bankroto bylą AB Ūkio bankui, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Valnetas“ įgaliotas asmuo Gintaras Adomonis perėmė įgaliojimus iš laikinojo administratoriaus Adomo Ąžuolo Audicko. skaityti »

SNORO kreditorių komitetas leido parduoti iš skolininkų perimtą turtą Lietuvoje

Bankrutavusio banko SNORAS kreditorių komitetas, pagal bankroto administratoriaus Neil Cooper rekomendaciją, priėmė sprendimą dėl bankui priklausančio iš skolininkų perimto turto Lietuvoje, kurio rinkos vertė yra mažesnė nei 1 mln. litų, pardavimo. skaityti »

SEB bankas finansuoja Palangos aplinkkelio statybas

SEB bankas Palangos aplinkkelio tiesimo projektui finansuoti suteikė daugiau kaip 29,3 mln. litų (8,5 mln. eurų) paskolą. skaityti »

Vartojimo kainų dinamika palanki įsivesti eurą

Balandžio mėnesio infliacija ir toliau mažino apsukas, metinis vartojimo kainų pokytis sudarė 1,2 proc., ir tai buvo tik 0,1 procentinio punkto mažiau, nei prognozavo „Danske Bank“ analitikai. skaityti »

Stiprėjant konkurencijai bankai švelnina skolinimo sąlygas verslui

Lietuvos banko atlikta apklausa rodo, kad komerciniai bankai antrą pusmetį iš eilės švelnino kreditavimo sąlygas smulkiajam ir vidutiniam verslui, o ateityje žada jas švelninti dar labiau. skaityti »

AB „Citadele“ bankas plečia klientų aptarnavimo vietų tinklą

AB „Citadele“ bankas, plėtodamas mažmeninės bankininkystės padalinių tinklą, gegužės pradžioje atidarė naują klientų aptarnavimo skyrių Vilniaus centrinėje universalinėje parduotuvėje. skaityti »

„Danske Bank“: būsto paskolų skaičius augo 2,8 karto

Pirmąjį šių metų ketvirtį nekilnojamojo turto pardavimų skaičiui Lietuvoje išaugus 10 proc., daugėjo ir naujai išduotų būsto paskolų. „Danske Bank“ sudaryta 2,8 karto daugiau būsto paskolų sutarčių, lyginant pirmąjį 2013 m. ketvirtį su atitinkamu laikotarpiu 2012 m. skaityti »

Šiemet bankai didino paskolų portfelį, tačiau iš palūkanų uždirbo mažiau

Šiemet pirmąjį ketvirtį šalyje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai didino paskolų portfelį, tačiau, sumažėjus pagrindiniam pajamų šaltiniui – palūkanų pajamoms, bankų pelnas, atmetus vienkartinių veiksnių įtaką, sumažėjo. skaityti »

Komerciniai bankai nekilnojamojo turto rinkos perspektyvas vertina palankiau

Nors didžioji dalis Lietuvos banko apklausoje dalyvavusių komercinių bankų nurodė nesitikį nekilnojamojo turto kainų pokyčių, reikšmingai išaugo manančiųjų, kad rinkos sąstingis baigėsi, dalis. skaityti »