1990 m. kovo 1 dieną įsteigtas Lietuvos bankas pratęsė jau tarpukariu veikusio centrinio šalies banko tradicijas

Publikuota: 2013 m. kovo 1 d. penktadienis

1990–1992 m. Lietuvai vis dar priklausant rublio zonai, Lietuvos bankas negalėjo imtis aktyvios pinigų politikos, todėl pagrindinės pastangos buvo skirtos pasirengti įvesti savus pinigus. 1992 m. įvesti laikinieji pinigai talonai ir Lietuvos bankas jau galėjo savarankiškai atlikti centrinio banko funkcijas. 1993 m. įvestas litas, nuslopinta triženklė infliacija, stabilizuotas lito kursas.

Siekiant santykinio kainų stabilumo ilgesniu laikotarpiu, 1994 m. Lito patikimumo įstatymu litas susietas su JAV doleriu fiksuotu kursu, taip pat numatyta, kad Lietuvos banko išleisti litai privalo ne mažiau kaip 100 procentų būti padengti aukso ir konvertuojamosios valiutos atsargomis, o pagrindinis litų emisijos šaltinis yra užsienio valiutos pardavimas Lietuvos bankui. Oficialiosios tarptautinės atsargos, kurias pradžioje sudarė kitų šalių centrinių bankų grąžintas tarpukario Lietuvos banko auksas ir valiuta, ilgainiui tapo nuolat papildomos Lietuvos banko sukauptomis konvertuojamosios valiutos atsargomis, kurios investuojamos vadovaujantis susiklosčiusia tarptautine centrinių bankų atsargų investavimo praktika.

Komercinių bankų sektorius 1995 m. patyręs pirmuosius sunkius išbandymus, priėmus sprendimus dėl bankų kapitalo bazės stiprinimo ir veiklos riziką ribojančių normatyvų griežtinimo bei priežiūros, taip pat įdiegus nustatytus tarptautinius saugios bankininkystės standartus, tapo stabilus ir vis plėtėsi. Sukurta tarpbankinių lėšų mokėjimo ir atsiskaitymų sistema, kuria naudojasi visi komerciniai bankai ir Lietuvoje veikiantys užsienio bankų skyriai.

Lietuvai vis labiau integruojantis į Vakarus, plėtojantis ekonominiams ryšiams su Europos Sąjungos šalimis ir vykstant atitinkamiems pokyčiams prekybos valiutinėje struktūroje, 1999 m. nutarta litą perorientuoti nuo JAV dolerio prie euro, o 2001 m. priimti sprendimai dėl lito susiejimo su euru 2002 m. vasario 2 d., išlaikant fiksuotą valiutos kursą.

2001 m. priimtas naujas Lietuvos banko įstatymas suteikė centriniam bankui didesnę nepriklausomybę ir galimybę aktyviau vykdyti pinigų politiką. 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES), Lietuvos bankas tapo Europos centrinių bankų sistemos (ECBS), kurią sudaro Europos centrinis bankas (ECB) ir visų ES valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai, nariu.

Lietuvos banko valdybos pirmininkai:

Bronius Povilaitis (1990 m. kovo 13 d.–1990 m. liepos 28 d.)

Vilius Baldišis (1990 m. liepos 31 d.–1993 m. kovo 10 d.)

Romualdas Visokavičius (1993 m. kovo 23 d.–1993 m. spalio 21 d.)

Kazys Ratkevičius (1993 m. lapkričio 17 d.–1996 m. sausio 23 d.)

Reinoldijus Šarkinas (1996 m. vasario 15 d.–2011 m. balandžio 15 d.)

Vitas Vasiliauskas (nuo 2011 m. balandžio 16 d.).

 

Šaltinis: lb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

„Danske Bank“ Lietuvoje indėlių portfelis per metus išaugo 20 proc.

„Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo pirmąjį šių metų ketvirtį pelnas prieš mokesčius sudarė 16 mln. litų. skaityti »

Lietuvos bankas pradeda vertinti prašymą leisti įsigyti AB banko „FINASTA“ akcijų paketą

Lietuvos bankas priėmė „EurEst Capital“ OU ir juridinių bei fizinių asmenų grupės prašymą įsigyti AB banko „FINASTA“ akcijų paketą ir pradeda vertinti pateiktus dokumentus. skaityti »

SEB banko duomenimis, sprendimo dėl pensijų kaupimo būdo gyventojai priimti neskuba

SEB banko duomenimis, sprendimo dėl pensijų kaupimo būdo gyventojai priimti neskuba – praėjus mėnesiui nuo pensijų įstatymo pakeitimo datos tik 1 proc. iš daugiau kaip 255 tūkst. antros pakopos pensijų fonduose kaupiančių SEB banko klientų jau pakeitė pasirinktą senatvės pensijos kaupimo būdą. skaityti »

Išleidžiamos Lietuvos sąjūdžio įkūrimo 25-mečiui skirtos dvi monetos

Lietuvos banko valdyba paskelbė 50 litų sidabro kolekcinę (proginę) ir 25 litų kolekcinę (proginę) apyvartinę monetą, skirtas Lietuvos sąjūdžio įkūrimo 25-mečiui. skaityti »

Vartotojams – daugiau informacijos apie kiekvieną banką ir kiekvieną kredito uniją

Lietuvos bankas, iki šiol teikęs tik apibendrintus viso bankų sektoriaus veiklos duomenis, nutarė skelbti informaciją apie kiekvieno banko ir kiekvienos kredito unijos pagrindinius veiklos rodiklius ir veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymą. skaityti »

SEB bankas: rinkoje pirmąjį ketvirtį padidėjo būsto paskolų poreikis

SEB bankas šių metų pirmąjį ketvirtį šalies gyventojams suteikė 49 proc. daugiau būsto paskolų negu tuo pačiu laikotarpiu pernai. Per pirmus tris mėnesius iš viso sudaryta 881 būsto paskolų sutartis SEB banke, jų bendra vertė 119 mln. litų. skaityti »

Per pirmąjį ketvirtį bankas „Nordea“ uždirbo 13,9 mln. litų

Didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalių finansų grupės „Nordea“ padalinys Lietuvoje „Nordea Bank Lietuva“ pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 13,9 mln. litų neaudituoto grynojo pelno – 29,7 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai. Banko turtas per šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginus su atitinkamu laikotarpiu pernai, didėjo 5,3 proc. ir ketvirčio pabaigoje sudarė 9,3 mlrd. litų. skaityti »

DNB banko analitikai spartesnę ūkio plėtrą prognozuoja 2014 metais

Sparčiausias po ekonominio nuosmukio darbo užmokesčio augimas, mažesnė infliacija ir žemas palūkanų normų lygis šiemet skatins didesnį vartojimą, tačiau dėl sulėtėjusio eksporto ir investicijų trūkumo Lietuvos ūkio plėtra bus nuosaikesnė nei pernai, – prognozuoja DNB banko analitikai, šiandien pristatę Baltijos šalių ekonomikos apžvalgą „Baltic Economic Outlook“. skaityti »

Pavasarį padaugėjo manančiųjų, kad būsto kainos kils

SEB banko užsakymu atlikta gyventojų apklausa apie būsto kainų lūkesčius parodė, kad 2013 metų kovo mėnesį trečdalis (33 proc.) 15–74 metų Lietuvos gyventojų per ateinančius dvylika mėnesių tikėjosi būsto kainų kilimo, perpus mažiau (14 proc.) manė, kad būsto kainos Lietuvoje kris. skaityti »

SEB banko duomenimis, nukentėjusiųjų nuo telefoninių sukčių skaičius pirmąjį ketvirtį išaugo rekordiškai

Šių metų pirmąjį ketvirtį į SEB banką kreipėsi 73 gyventojai, nukentėję nuo telefoninių sukčių. Tai yra keturis kartus daugiau negu tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai besikreipiančių į banką buvo 18 asmenų. skaityti »