1990 m. kovo 1 dieną įsteigtas Lietuvos bankas pratęsė jau tarpukariu veikusio centrinio šalies banko tradicijas

Publikuota: 2013 m. kovo 1 d. penktadienis

1990–1992 m. Lietuvai vis dar priklausant rublio zonai, Lietuvos bankas negalėjo imtis aktyvios pinigų politikos, todėl pagrindinės pastangos buvo skirtos pasirengti įvesti savus pinigus. 1992 m. įvesti laikinieji pinigai talonai ir Lietuvos bankas jau galėjo savarankiškai atlikti centrinio banko funkcijas. 1993 m. įvestas litas, nuslopinta triženklė infliacija, stabilizuotas lito kursas.

Siekiant santykinio kainų stabilumo ilgesniu laikotarpiu, 1994 m. Lito patikimumo įstatymu litas susietas su JAV doleriu fiksuotu kursu, taip pat numatyta, kad Lietuvos banko išleisti litai privalo ne mažiau kaip 100 procentų būti padengti aukso ir konvertuojamosios valiutos atsargomis, o pagrindinis litų emisijos šaltinis yra užsienio valiutos pardavimas Lietuvos bankui. Oficialiosios tarptautinės atsargos, kurias pradžioje sudarė kitų šalių centrinių bankų grąžintas tarpukario Lietuvos banko auksas ir valiuta, ilgainiui tapo nuolat papildomos Lietuvos banko sukauptomis konvertuojamosios valiutos atsargomis, kurios investuojamos vadovaujantis susiklosčiusia tarptautine centrinių bankų atsargų investavimo praktika.

Komercinių bankų sektorius 1995 m. patyręs pirmuosius sunkius išbandymus, priėmus sprendimus dėl bankų kapitalo bazės stiprinimo ir veiklos riziką ribojančių normatyvų griežtinimo bei priežiūros, taip pat įdiegus nustatytus tarptautinius saugios bankininkystės standartus, tapo stabilus ir vis plėtėsi. Sukurta tarpbankinių lėšų mokėjimo ir atsiskaitymų sistema, kuria naudojasi visi komerciniai bankai ir Lietuvoje veikiantys užsienio bankų skyriai.

Lietuvai vis labiau integruojantis į Vakarus, plėtojantis ekonominiams ryšiams su Europos Sąjungos šalimis ir vykstant atitinkamiems pokyčiams prekybos valiutinėje struktūroje, 1999 m. nutarta litą perorientuoti nuo JAV dolerio prie euro, o 2001 m. priimti sprendimai dėl lito susiejimo su euru 2002 m. vasario 2 d., išlaikant fiksuotą valiutos kursą.

2001 m. priimtas naujas Lietuvos banko įstatymas suteikė centriniam bankui didesnę nepriklausomybę ir galimybę aktyviau vykdyti pinigų politiką. 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES), Lietuvos bankas tapo Europos centrinių bankų sistemos (ECBS), kurią sudaro Europos centrinis bankas (ECB) ir visų ES valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai, nariu.

Lietuvos banko valdybos pirmininkai:

Bronius Povilaitis (1990 m. kovo 13 d.–1990 m. liepos 28 d.)

Vilius Baldišis (1990 m. liepos 31 d.–1993 m. kovo 10 d.)

Romualdas Visokavičius (1993 m. kovo 23 d.–1993 m. spalio 21 d.)

Kazys Ratkevičius (1993 m. lapkričio 17 d.–1996 m. sausio 23 d.)

Reinoldijus Šarkinas (1996 m. vasario 15 d.–2011 m. balandžio 15 d.)

Vitas Vasiliauskas (nuo 2011 m. balandžio 16 d.).

 

Šaltinis: lb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

AB „Citadele“ bankas per pirmąjį 2013 metų ketvirtį uždirbo 7,7 mln. litų pelno

AB „Citadele“ bankas per pirmąjį š.m. ketvirtį uždirbo 7,7 mln. litų neaudituoto grynojo pelno – 2,9 karto daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. skaityti »

Skelbiami SEB banko grupės 2013 m. pirmojo ketvirčio veiklos rezultatai

Preliminariais duomenimis, per pirmąjį 2013 metų ketvirtį AB SEB bankas uždirbo 44,0 mln. litų (12,7 mln. eurų), o AB SEB banko grupė – 38,7 mln. litų (11,2 mln. eurų) neaudituoto grynojo pelno. skaityti »

„Global Finance“ banką „Nordea“ išrinko geriausiu banku Lietuvoje

Tarptautinis verslo ir finansų žurnalas „Global Finance“ banką „Nordea“ išrinko geriausiu 2013 metų banku Lietuvoje. skaityti »

SEB bankas pradeda platinti su Vokietijos įmonių akcijų krepšeliu susietas obligacijas

SEB bankas nuo šių metų balandžio 19 dienos pradeda platinti tris naujas obligacijų emisijas, kurių pelningumas priklausys nuo keturių Vokietijos įmonių akcijų krepšelio vertės pokyčio. skaityti »

Nesibaigiantys Latvijos bankų iššūkiai

Praėjusiais metais Latvija buvo visos Europos augimo lyderė – jos BVP 2012 m. augo 5,6 proc., o metais anksčiau jis didėjo 5,4 proc. Ekonomikos plėtrai daugiausia įtakos turėjo ne tik teigiamas eksporto įnašas, bet ir sparčiai augusi vidaus paklausa. skaityti »

Pirmąjį 2013 m. ketvirtį Šiaulių banko veikloje – išskirtiniai pokyčiai

2013 m. pirmasis ketvirtis buvo išskirtinių pokyčių ir neeilinių įvykių metas Šiaulių bankui – bankas tapo gerokai reikšmingesniu ir didesniu rinkos dalyviu. skaityti »

SEB banko klientai tolesnį pensijos kaupimo būdą gali rinktis internetu

SEB banko klientai, sudarę antros pakopos pensijų kaupimo sutartis iki 2013 m. sausio 1 d., tolesnį pensijų kaupimo būdą gali pasirinkti neišeidami iš namų. skaityti »

Ima aiškėti aukso kainos kritimo priežastys

Pastarosiomis dienomis finansų rinkas nemaloniai nustebino aukso viražai – nuo praėjusio penktadienio iki šio trečiadienio ryto aukso kaina drastiškai sumažėjo 11,7 proc. Kartu paskui auksą atpigo ir sidabras – jo kaina smigo 15,3 proc. Pasaulio rinkos jau atsigauna po patirto šoko, tačiau nuosmukio priežastys ima aiškėti tik dabar. skaityti »

Europos Parlamentas patvirtino bankininkus ribojančias taisykles

Europos Parlamentas patvirtino naujas taisykles, kurios apribos bankininkų premijas ir įves naujų reikalavimų. skaityti »

Bostono įvykiai pablogino ir taip prastas rinkų naujienas

Gerokai prastesni rodikliai rinkoms buvo netikėti ir sukėlė susirūpinimo bangą, kad pasaulio ekonomikos atsigavimas 2013 m. gali imti lėtėti. skaityti »