1990 m. kovo 1 dieną įsteigtas Lietuvos bankas pratęsė jau tarpukariu veikusio centrinio šalies banko tradicijas

Publikuota: 2013 m. kovo 1 d. penktadienis

1990–1992 m. Lietuvai vis dar priklausant rublio zonai, Lietuvos bankas negalėjo imtis aktyvios pinigų politikos, todėl pagrindinės pastangos buvo skirtos pasirengti įvesti savus pinigus. 1992 m. įvesti laikinieji pinigai talonai ir Lietuvos bankas jau galėjo savarankiškai atlikti centrinio banko funkcijas. 1993 m. įvestas litas, nuslopinta triženklė infliacija, stabilizuotas lito kursas.

Siekiant santykinio kainų stabilumo ilgesniu laikotarpiu, 1994 m. Lito patikimumo įstatymu litas susietas su JAV doleriu fiksuotu kursu, taip pat numatyta, kad Lietuvos banko išleisti litai privalo ne mažiau kaip 100 procentų būti padengti aukso ir konvertuojamosios valiutos atsargomis, o pagrindinis litų emisijos šaltinis yra užsienio valiutos pardavimas Lietuvos bankui. Oficialiosios tarptautinės atsargos, kurias pradžioje sudarė kitų šalių centrinių bankų grąžintas tarpukario Lietuvos banko auksas ir valiuta, ilgainiui tapo nuolat papildomos Lietuvos banko sukauptomis konvertuojamosios valiutos atsargomis, kurios investuojamos vadovaujantis susiklosčiusia tarptautine centrinių bankų atsargų investavimo praktika.

Komercinių bankų sektorius 1995 m. patyręs pirmuosius sunkius išbandymus, priėmus sprendimus dėl bankų kapitalo bazės stiprinimo ir veiklos riziką ribojančių normatyvų griežtinimo bei priežiūros, taip pat įdiegus nustatytus tarptautinius saugios bankininkystės standartus, tapo stabilus ir vis plėtėsi. Sukurta tarpbankinių lėšų mokėjimo ir atsiskaitymų sistema, kuria naudojasi visi komerciniai bankai ir Lietuvoje veikiantys užsienio bankų skyriai.

Lietuvai vis labiau integruojantis į Vakarus, plėtojantis ekonominiams ryšiams su Europos Sąjungos šalimis ir vykstant atitinkamiems pokyčiams prekybos valiutinėje struktūroje, 1999 m. nutarta litą perorientuoti nuo JAV dolerio prie euro, o 2001 m. priimti sprendimai dėl lito susiejimo su euru 2002 m. vasario 2 d., išlaikant fiksuotą valiutos kursą.

2001 m. priimtas naujas Lietuvos banko įstatymas suteikė centriniam bankui didesnę nepriklausomybę ir galimybę aktyviau vykdyti pinigų politiką. 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES), Lietuvos bankas tapo Europos centrinių bankų sistemos (ECBS), kurią sudaro Europos centrinis bankas (ECB) ir visų ES valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai, nariu.

Lietuvos banko valdybos pirmininkai:

Bronius Povilaitis (1990 m. kovo 13 d.–1990 m. liepos 28 d.)

Vilius Baldišis (1990 m. liepos 31 d.–1993 m. kovo 10 d.)

Romualdas Visokavičius (1993 m. kovo 23 d.–1993 m. spalio 21 d.)

Kazys Ratkevičius (1993 m. lapkričio 17 d.–1996 m. sausio 23 d.)

Reinoldijus Šarkinas (1996 m. vasario 15 d.–2011 m. balandžio 15 d.)

Vitas Vasiliauskas (nuo 2011 m. balandžio 16 d.).

 

Šaltinis: lb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Lietuviai labiausiai nori steigti įmones, estai dažniausiai jas steigia

SEB bankų Baltijos šalyse užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų nuomonės apklausa rodo, kad įmonių steigimas labiausiai domina Lietuvos gyventojus, tačiau daugiausiai įmonių įkuria Estijos gyventojai. skaityti »

Kipras: didžiausi nuostoliai laukia Rusijos?

Pagalbos Kiprui teikimas naujomis sąlygomis, apsaugant mažesnius nei 100 tūkst. eurų, tačiau apkarpant šią sumą viršijančius indėlius, ir sprendimas sustiprinti kapitalo kontrolę, Rusijos bendrovėms lems didesnius nuostolius, nei tikėtasi. skaityti »

II pakopos pensijų sistema gali užtikrinti, kad pensijos ateityje nemažėtų

Gyventojams aktyviai dalyvaujant II pakopos pensijų sistemoje, galima tikėtis iki trečdalio didesnių senatvės pensijų, padarė išvadą Lietuvos banko specialistai, atlikę tyrimą, kurio metu vertinta II pakopos pensijų sistemos įtaka gyventojų ir valstybės finansams. skaityti »

Baltijos šalyse ir Švedijoje moterys nuosavą verslą kuria dvigubai rečiau nei vyrai

„Swedbank“ analizė rodo, kad naujas įmones Baltijos šalyse ir Švedijoje aktyviau steigia vyrai. Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Švedijoje moterų įkuriamas verslas sudaro beveik trečdalį visų naujai sukurtų verslų, daugiau nei du trečdalius – vyrų įsteigiamos įmonės. skaityti »

Buvę Ūkio banko klientai ir toliau gali naudotis vertybinių popierių prekybos platforma „Eta banke“

Šiaulių bankas buvusiems Ūkio banko klientams atnaujino galimybę prekiauti Baltijos šalių įmonių akcijomis realiu laiku, naudojantis vertybinių popierių prekybos platforma „Eta banke“. Šiaulių bankas perimtą ir dabar jam priklausančią minėtą platformą klientų patogumui nuolat vystys ir papildys naujomis funkcijomis. skaityti »

Šiaulių bankas iš banko lėšų didina įstatinį kapitalą 15 mln. litų

Š. m. kovo 28 d. vykusiame Šiaulių banko eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime nuspręsta padidinti banko įstatinį kapitalą iš banko lėšų 15 142 467 litais. skaityti »

Pernai mokėdami banko kortelėmis gyventojai išleido penktadaliu daugiau

SEB banko duomenimis, lietuviai vis dažniau atsiskaito ne grynaisiais pinigais, o mokėjimo kortelėmis. Pernai, palyginti su 2011 metais, atsiskaitymo SEB banko mokėjimo kortelėmis operacijų skaičius prekybos vietose, neįskaičiuojant grynųjų pinigų paėmimo, padidėjo beveik 18 proc. – iki 43,4 mln. operacijų. skaityti »

Išaugę atsiskaitymai negrynaisiais pinigais verčia bankus peržiūrėti įkainius

Populiariausių Lietuvoje mokėjimų negrynaisiais pinigais – kredito pervedimų elektroniniu būdu ir mokėjimų kortelėmis – operacijų skaičius 2012 m. reikšmingai padidėjo. Tokia plėtra sudaro prielaidas bankams peržiūrėti taikomus įkainius. skaityti »

Kaip kaups pensiją, apsisprendė 9 proc. antros pakopos dalyvių

Pensijų kaupimo sistemos dalyviai nuo balandžio 1 d. įsigaliojančias permainas pasitinka neapsisprendę. Tik 9 proc. antros pakopos dalyvių žino, kaip toliau kaups savo pensiją. Tokias tendencijas rodo „Danske Bank“ užsakymu atlikta antros pensijų pakopos dalyvių apklausa. skaityti »

Kiprui bus suteikta 10 mlrd. eurų pagalba

Euro zonos finansų ministrai susitarė dėl 10 mlrd. eurų pagalbos paketo Kiprui. Taip išvengta šalies bankinės sistemos žlugimo ir šalies pasitraukimo iš euro zonos. skaityti »