2011 m. kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) valdomas turtas ir juose kaupiančių dalyvių skaičius mažėjo

Publikuota: 2012 m. kovo 11 d. sekmadienis

Lietuvos banko duomenimis, pernai bendra KIS investicinių portfelių vertė 2011 m. pabaigoje buvo 509,75 mln. Lt – 15,24 % mažesnė nei užpernai (601,37 mln. Lt). Labiausiai fondų turtą mažino aktyvesnis investicinių vienetų išpirkimas nei jų išplatinimas bei neigiama investicijų grąža.

Nors paskutinis 2011 m. ketvirtis buvo sėkmingas – bendra svertinė visų Lietuvoje registruotų KIS vienetų vertė padidėjo 3,4 % – tai nepadėjo amortizuoti prastesnių pirmų trijų ketvirčių rezultatų.

Pagal Lietuvos banko duomenis, visų KIS vienetų vertės 2011 m. vidutiniškai nukrito 11,4 %. Labiausiai, net 18,6 %, susitraukė rizikingiausių, į akcijas investuojančių KIS vienetų vidutinė vertė. Mišraus investavimo KIS vienetų vertės vidutiniškai smuko 8,0 %, obligacijų KIS, investuojančių į nerizikingas turto klases (obligacijas ir VVP), vertė sumažėjo 0,7 %. Pernai nuosaikiai (1,4 %) augo tik pinigų rinkos KIS vienetų vertė.

Prasti investavimo rezultatai ir lūkesčiai dėl Europos šalių skolų problemų bei 2011 m. pradžioje įvykdyti fondų sujungimai beveik perpus sumažino fondų dalyvių skaičių. Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje buvo 20 981 KIS dalyvis – 17 889 dalyviais, arba 46 %, mažiau nei 2010 m. KIS dalyvių mažėjimo tendencija tęsiasi jau septintą ketvirtį iš eilės.

Kaip ir užpernai, 2011 m. populiariausi buvo akcijų KIS, į kuriuos investavo 77,19 % visų KIS dalyvių (16,2 tūkst.), o jų turtas sudarė 41,04 % viso KIS turto. Antra pagal dydį fondų grupė – mišraus investavimo KIS, kuriems teko 27,06 % turto ir 15,87 % visų dalyvių.

2011 m. pabaigoje didžiausią KIS investicijų dalį (46,57 %) sudarė investicijos į kitų KIS vienetus ar akcijas, kurių vertė metų pabaigoje buvo 237,38 mln. Lt, į akcijas investuota 25,23 % KIS turto (128,63 mln. Lt). Tiesioginės investicijos į Vyriausybės vertybinius popierius sudarė 55,32 mln. Lt, įmonių skolos vertybinius popierius – 55,17 mln. Lt.

2011 m. sumažėjo tiesioginių investicijų, tenkančių Lietuvai, dalis. Jos sudarė 99,72 mln. Lt – 41,70 % visų investicijų. Užpernai Lietuvai teko 153,60 mln. Lt, arba 52,83 % visų KIS tiesioginių investicijų.

Iš viso Lietuvoje buvo investuota 25,96, o užsienyje – 74,04 % viso KIS turto (prieš metus – atitinkamai 34,66 ir 65,34%).

2011 m. ketvirtojo ketvirčio pabaigoje Lietuvoje išplatintų užsienio KIS vienetų vertė buvo 1 004,94 mln. litų. Per metus valdomo turto vertė sumažėjo 20,83 proc., t.y. 1 269,43 mln. Lt.

Bendras Lietuvos investuotojams viešai siūlomų KIS skaičius buvo 93 (30 Lietuvoje įsteigtų KIS ir 63 užsienio KIS), be to, buvo platinami 13 Lietuvos ir 269 užsienio KIS subfondų vienetai.

 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

V. Vasiliauskas paskirtas Lietuvos banko valdybos pirmininku

Seimas antrai kadencijai paskyrė Vitą Vasiliauską Lietuvos banko valdybos pirmininku. skaityti »

Europoje išaugo skaitmeninių piniginių poreikis

Beveik trečdalis europiečių naudojasi atsiskaitymo paslaugomis iš savo mobiliųjų telefonų. skaityti »

„MasterCard“ bendradarbiaus su „Facebook“ ir „Twitter“

Mokėjimo sistemos „MasterCard“ kūrėjai nusprendė bendradarbiauti su „Facebook“ ir „Twitter“, kurie pastaruoju metu aktyviai plėtoja mokėjimo paslaugas. skaityti »

„Microsoft“ prisidės prie pasaulinės „Blockchain“ sistemos kūrimo bankams

„Blockchain“ konsorciumas R3CEV sudarė sandorį su „Microsoft“, pagal kurį „Microsoft Azure“ taps debesijos paslaugų tiekėja R3 laboratorijai ir infrastruktūros kūrėja visame pasaulyje. skaityti »

Lietuvos bankas priartino SEPA reikalavimus atitinkantį tiesioginį debetą prie Lietuvos vartotojų

Lietuvos banko mažmeninių mokėjimų sistema SEPA-MMS pasiūlė naują mokėjimo paslaugą – SEPA tiesioginį debetą. Sistema besinaudojantys mokėjimo paslaugų teikėjai gali teikti bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) reglamento reikalavimus atitinkančią SEPA tiesioginio debeto paslaugą. skaityti »

Šveicarijoje kuriama bendra mobiliųjų atsiskaitymų sistema

Penki stambiausi Šveicarijos bankai kartu su prekybos tinklais svarsto galimybę įdiegti vieną bendrą mobiliųjų atsiskaitymų sistemą. skaityti »

Kokios moterys puošia pinigus?

Europos šalyse sąmoningai norėta padidinti ant banknotų spausdinamų moterų vaizdų. skaityti »

„MasterCard“ įdiegė bekontakčius atsiskaitymus į „Bvlgari“ laikrodį

„MasterCard“ įdiegė bekontakčių atsiskaitymų funkciją į prabangų išmanųjį „Bvlgari“ laikrodį. Prekyboje tokie laikrodžiai turėtų pasirodyti 2016 m. pabaigoje. skaityti »

Izraelio bankininkams ribojami atlyginimai

Izraelio parlamentas priėmė teisės aktą, kuriame teigiama, kad bankų vadovų metinis atlyginimas negali būti didesnis negu 584 tūkst. eurų. skaityti »

Liko tik kelios dienos pasirengti saugiam slaptažodžių kodų kortelių naudojimui

Pagal jau nuo balandžio 1 d. įsigaliosiančią tvarką slaptažodžių kodų kortelėmis ir toliau bus galima naudotis, jei kartu naudojamos papildomos saugumo priemonės. skaityti »