2011 m. kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) valdomas turtas ir juose kaupiančių dalyvių skaičius mažėjo

Publikuota: 2012 m. kovo 11 d. sekmadienis

Lietuvos banko duomenimis, pernai bendra KIS investicinių portfelių vertė 2011 m. pabaigoje buvo 509,75 mln. Lt – 15,24 % mažesnė nei užpernai (601,37 mln. Lt). Labiausiai fondų turtą mažino aktyvesnis investicinių vienetų išpirkimas nei jų išplatinimas bei neigiama investicijų grąža.

Nors paskutinis 2011 m. ketvirtis buvo sėkmingas – bendra svertinė visų Lietuvoje registruotų KIS vienetų vertė padidėjo 3,4 % – tai nepadėjo amortizuoti prastesnių pirmų trijų ketvirčių rezultatų.

Pagal Lietuvos banko duomenis, visų KIS vienetų vertės 2011 m. vidutiniškai nukrito 11,4 %. Labiausiai, net 18,6 %, susitraukė rizikingiausių, į akcijas investuojančių KIS vienetų vidutinė vertė. Mišraus investavimo KIS vienetų vertės vidutiniškai smuko 8,0 %, obligacijų KIS, investuojančių į nerizikingas turto klases (obligacijas ir VVP), vertė sumažėjo 0,7 %. Pernai nuosaikiai (1,4 %) augo tik pinigų rinkos KIS vienetų vertė.

Prasti investavimo rezultatai ir lūkesčiai dėl Europos šalių skolų problemų bei 2011 m. pradžioje įvykdyti fondų sujungimai beveik perpus sumažino fondų dalyvių skaičių. Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje buvo 20 981 KIS dalyvis – 17 889 dalyviais, arba 46 %, mažiau nei 2010 m. KIS dalyvių mažėjimo tendencija tęsiasi jau septintą ketvirtį iš eilės.

Kaip ir užpernai, 2011 m. populiariausi buvo akcijų KIS, į kuriuos investavo 77,19 % visų KIS dalyvių (16,2 tūkst.), o jų turtas sudarė 41,04 % viso KIS turto. Antra pagal dydį fondų grupė – mišraus investavimo KIS, kuriems teko 27,06 % turto ir 15,87 % visų dalyvių.

2011 m. pabaigoje didžiausią KIS investicijų dalį (46,57 %) sudarė investicijos į kitų KIS vienetus ar akcijas, kurių vertė metų pabaigoje buvo 237,38 mln. Lt, į akcijas investuota 25,23 % KIS turto (128,63 mln. Lt). Tiesioginės investicijos į Vyriausybės vertybinius popierius sudarė 55,32 mln. Lt, įmonių skolos vertybinius popierius – 55,17 mln. Lt.

2011 m. sumažėjo tiesioginių investicijų, tenkančių Lietuvai, dalis. Jos sudarė 99,72 mln. Lt – 41,70 % visų investicijų. Užpernai Lietuvai teko 153,60 mln. Lt, arba 52,83 % visų KIS tiesioginių investicijų.

Iš viso Lietuvoje buvo investuota 25,96, o užsienyje – 74,04 % viso KIS turto (prieš metus – atitinkamai 34,66 ir 65,34%).

2011 m. ketvirtojo ketvirčio pabaigoje Lietuvoje išplatintų užsienio KIS vienetų vertė buvo 1 004,94 mln. litų. Per metus valdomo turto vertė sumažėjo 20,83 proc., t.y. 1 269,43 mln. Lt.

Bendras Lietuvos investuotojams viešai siūlomų KIS skaičius buvo 93 (30 Lietuvoje įsteigtų KIS ir 63 užsienio KIS), be to, buvo platinami 13 Lietuvos ir 269 užsienio KIS subfondų vienetai.

 

Šaltinis: pranešimas spaudai
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Finansų sektoriui skirtų technologijų rinkos prognozės 2016 m.

„FinTech“ ekspertas Paskalis Buvje surašė drąsias 2016 metų finansinių technologijų prognozes. skaityti »

ES pradėjo veikti bendras bankų sanacijos mechanizmas

Nuo šių metų Europos Sąjungoje (ES) pradėjo veikti vienas bendras bankų sanacijos mechanizmas (angl. Single Resolution Mechanism, SRM). skaityti »

Bankas „Belgazprombank“ Baltarusijoje įgyvendino interneto pervedimus

Baltarusijos bankas „Belgazprombank“ įgyvendino galimybę pervesti pinigus per internetą iš bet kurio Baltarusijos banko. skaityti »

Paskelbti reikšmingiausi Latvijos bankai

Latvijos finansų rinką reguliuojanti komisija paskelbė šešis sistemiškai reikšmingiausius šalies bankus. skaityti »

„Bitcoin“ kaina rekordiškai augs

Ekspertai prognozuoja, kad 2016 m. virtualiosios valiutos „Bitcoin“ kaina rekordiškai išaugs. Pagrindinė to priežastis – tai, kad dvigubai sumažės naujų „Bitcoin“ vienetų. skaityti »

Bankai sėkmingai pradėjo vykdyti tarpbankinius atsiskaitymus pagal el. mokėjimų eurais erdvės SEPA reikalavimus

Nuo šiol bankai tarpbankinius mokėjimus atlieka SEPA reikalavimams pritaikytoje naujoje Lietuvos banko valdomoje sistemoje SEPA-MMS ir kitose europinėse mokėjimo sistemose. skaityti »

10 pagrindinių įvykių mobiliųjų mokėjimų rinkoje

2015 metų pradžioje kompanijos „Apple“ generalinis direktorius Timas Kukas pareiškė, kad šie metai taps „Apple Pay“ metais. skaityti »

Nemokamai litus į eurus Vilniuje ir Kaune toliau keis Lietuvos bankas

Nuo 2016 sausio 1 d. litų banknotus ir monetas į eurus neribotą laiką ir nemokamai galima pasikeisti Lietuvos banko kasose Vilniuje (Totorių g. 2 ir Žirmūnų g. 151) ir Kaune (Maironio g. 25). skaityti »

Baltarusijos bankai sausį–lapkritį augo 28 proc.

Baltarusijos komercinių bankų turtas, jį skaičiuojant nuvertėjančia nacionaline valiuta, per 11 šių metų mėnesių padidėjo 27,7 proc. iki 615,155 trln. rublių, pranešė centrinis bankas. skaityti »

Dėl SEPA diegimo galimi laikini duomenų apie sumokėtus mokesčius atvaizdavimo netikslumai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) primena, kad nuo sausio 1-osios Lietuvos bankai jungiasi į mažmeninių mokėjimų sistemą, kuri atitinka bendros mokėjimų eurais erdvės reikalavimus (SEPA). skaityti »