AB bankas SNORAS išplatino visą 380,083 mln. litų nominalios vertės akcijų emisiją

Publikuota: 2011 m. balandžio 27 d. trečiadienis

AB bankas SNORAS išplatino visą 380,083 mln. litų nominalios vertės akcijų emisiją ir per ją pritraukė naują institucinį investuotoją. Trečiajame naujų akcijų platinimo etape paklausa banko SNORAS akcijoms viršijo pasiūlą 2 kartus.

„Sėkmingas naujos 380,083 mln. litų nominalios vertės akcijų emisijos išplatinimas rodo, kad banko SNORAS veiklą teigiamai vertina ne tik dabartiniai jo akcininkai, bet ir kiti rinkos dalyviai. Bankas per emisiją surado ir naują institucinį investuotoją – Didžiosios Britanijos bendrovės „Jubilee Financial Products“ valdomą alternatyvaus investavimo fondą „JFP Emerging Europe Momentum Fund“, – sako Raimondas Baranauskas, banko SNORAS prezidentas ir valdybos pirmininkas. 

Pasak jo, itin didelio investuotojų susidomėjimo banko SNORAS akcijomis buvo sulaukta per trečiąjį jų platinimo etapą, vykusį balandžio 18-20 dienomis. Per jį banko naujos akcjos buvo platinamos visiems rinkos dalyviams, jame paklausa akcijoms viršijo pasiūlą net 2 kartus.

„Mes džiaugiamės, kad kapitalo pritraukimo procesas bankui SNORAS buvo sėkmingas”, – sako Adam Habib, 20 proc. banko SNORAS naujos akcijų emisijos išpirkusios Didžiosios Britanijos bendrovės „Jubilee Financial Products“ vyresnysis partneris ir generalinis direktorius.

Po naujos akcijų emisijos išplatinimo ir jos įregistravimo banko įstatinis kapitalas išaugs 1,8 karto – nuo 494,217 mln. litų iki 874,3 mln. litų, o bankas SNORAS pagal įstatinio kapitalo dydį taps trečiu banku Lietuvoje.

„Beveik 5 kartus, iki 132,72 mln. litų nominalios vertės akcijų, padidės banko laisvų akcijų skaičius rinkoje, todėl tikimės sulaukti dar didesnio šių vertybinių popierių likvidumo ir patrauklumo investuotojams“, – teigia banko SNORAS prezidentas ir valdybos pirmininkas R. Baranauskas.

Naują akcijų emisiją bankas SNORAS platino trimis etapais. Per pirmąjį etapą akcijų galėjo pirkti banko paprastųjų vardinių akcijų savininkai, jie pasinaudodami pirmumo teise, pasirašė ir apmokėjo 367.965.974 vnt. akcijų. Didžiąją dalį emisijos per pirmąjį etapą įsigijo pagrindiniai akcininkai – banko SNORAS stebėtojų tarybos  pirmininkas Vladimiras Antonovas ir banko prezidentas bei valdybos pirmininkas R. Baranauskas – atitinkamai 200,483 mln. ir 74,517 mln. vnt. akcijų. Be to, stambiausi banko akcininkai dalį turimų akcijų pasirašymo teisų (iš viso 80,021 mln. vnt.) perleido Didžiosios Britanijos finansinių paslaugų rinkos priežiūros tarnybos prižiūrimos ir reguliuojamos bendrovės „Jubilee Financial Products“ valdomam alternatyvaus investavimo fondui „JFP Emerging Europe Momentum Fund“.

Per antrąjį etapą naujos akcijos buvo platinamos privilegijuotųjų akcijų savininkams, o per trečiąjį – visiems rinkos dalyviams.

Po naujos 380,083 mln. litų nominalios vertės akcijų emisijos išplatinimo V. Antonovui priklausys 61,27 proc. banko SNORAS balsų, R. Baranauskui – 22,77 proc., o „Jubilee Financial Products“ – 9,37 proc.

Banko SNORAS akcininkų susirinkime 2010 m. gruodžio 21 d. buvo nutarta padidinti banko įstatinį kapitalą papildomais akcininkų įnašais 380,083 mln. litų, iki 874,3 mln. litų, o naujas akcijas proporcingai turimam akcijų kiekiui platinti nominalia akcijos verte – po 1 Lt (0,29 EUR) asmenims, kurie šių metų sausio 5 d. buvo banko akcininkai. Lietuvos bankui leidus, SNORO pagrindiniai akcininkai V. Antonovas ir R. Baranauskas pasinaudojo galimybe anksčiau bankui suteiktas paskolas ir turimus ne nuosavybės vertybinius popierius (iš viso 193,357 mln. litų) pakeisti į naujos emisijos akcijas.

Šaltinis: snoras.com
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »