Apvogę žmogų telefoniniai sukčiai beveik 7 atvejais iš 10 jo vardu dar paima ir greitąjį kreditą

Publikuota: 2012 m. spalio 30 d. antradienis

Per devynis šių metų mėnesius į SEB banką kreipėsi 81 gyventojas, nukentėjęs nuo telefoninių sukčių: žmonės, nepažįstamiems asmenims padiktavę prisijungimo duomenis prie banko paslaugų internetu sistemos, prarado sąskaitoje esančias lėšas. Absoliuti dauguma apgautųjų (96 proc.) yra moterys, jų amžiaus vidurkis – 51 metai. Bankas pastebi, kad beveik 7 iš 10 nukentėjusiųjų patiria kur kas didesnių nuostolių, kadangi apgavikai gyventojų vardu suskumba paimti ir greitųjų kreditų.

SEB banko 2012 metų trijų ketvirčių duomenimis, vidutinė telefoninių sukčių neteisėtai pasisavintų lėšų iš banko klientų sąskaitų suma buvo 4 450 litų, o apgautojo vardu paimto greitojo kredito vidutinis dydis – dar beveik 2 400 litų. Iš viso SEB banko klientai dėl telefoninių sukčių per 9 šių metų mėnesius patyrė 360 489 Lt nuostolį.

„Norint paimti greitąjį kreditą, dažniausiai pakanka prisijungti prie banko paslaugų internetu sistemos, tad, atskleidus prisijungimo duomenis svetimiems asmenims, rizikuojama ne tik prarasti savo lėšas, bet ir įsiskolinti. Todėl gyventojams dar kartą norime priminti, kad niekas – nei fizinis, nei juridinis asmuo, net jei tai būtų policija ar kita teisėsaugos institucija – neturi teisės prašyti asmeninių duomenų ir slaptažodžių. Kilus įtarimui, kad asmuo buvo apgautas arba bandyta neteisėtai išgauti asmeninę informaciją, iš karto prašome susisiekti su policija ir savo banku, kad būtų galima imtis atitinkamų veiksmų“, – sako SEB banko Prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola.

Pasak jo, jeigu asmuo greitai praneša apie tai, kad svetimiems žmonėms atskleidė savo kodus ir slaptažodžius, tikimybė užkirsti kelią pinigų grobikams dar yra. „Tokiais atvejais, jei pinigai dar nėra pervesti, mes galime atšaukti šią operaciją ir neleisti atlikti visų kitų veiksmų, susijusių su konkrečia banko sąskaita, arba kreiptis į kitą banką su prašymu apriboti pervestų pinigų išmokėjimą iš bankomatų. Tada asmuo pasiimti pinigų turėtų atvykti į banko skyrių, kur prašoma įrodyti, kad pervestos lėšos yra gautos teisėtai“, – sako A. Šapola.

SEB banko sausio–rugsėjo mėnesių statistika rodo, kad absoliuti dauguma žmonių, susidūrusių su telefoniniais sukčiais, yra privatūs asmenys. Užfiksuotas pranešimas tik apie vieną atvejį, kai nukentėjo įmonė.

„Sukčiai tobulėja, o jų pasakojamos istorijos nuolat keičiamos. Gyventojus jau sunkiau apgauti prisistatant artimuoju, kuris pateko į nelaimę, ar jo draugu, todėl dabar nusikaltėliai neretai naudoja psichologinį spaudimą prisistatydami teisėsaugos pareigūnais. Gyventojams toks netikėtas skambutis sukelia stresą ir jie pamiršta pagalvoti apie galimą riziką“, – pastebi A. Šapola.

Sukčiai dažniausiai ieško asmenų, kurie prie bankų sistemų jungiasi naudodamiesi slaptažodžių kortelėmis. Pasak SEB banko Prevencijos departamento direktoriaus, retai pasitaiko lėšų vagysčių, jei asmuo naudojasi mobiliuoju parašu ar slaptažodžių generatoriumi. „Sukčiui reikia įdėti daugiau pastangų ir nusikaltimą vykdyti realiuoju laiku, kadangi generatoriaus sukurtas slaptažodis galioja jungiantis prie sistemos tik tą vieną kartą. Tokiu atveju pokalbis telefonu trunka kur kas ilgiau, o skambinantis asmuo gali sukelti daugiau įtarimų“, – pastebi A. Šapola.

Be to, pasak SEB banko atstovo, svarbu kalbėti ne tik apie tokius skambučius organizuojančius asmenis, bet ir apie tuos, kurie padeda neteisėtai pasisavintas lėšas pasiimti iš bankomatų. „Tarpininkai, kurie „paskolina“ savo sąskaitas pinigų pervedimo operacijoms, taip pat yra nusikaltimo bendrininkai. Todėl bankai kalbasi su valstybės institucijomis, kad bankams Lietuvoje teisiškai būtų galima kaupti ir keistis duomenimis apie įtartinus asmenis, kurie bankuose atsidaro vis naujas sąskaitas ir kurie padeda nusikaltėliams realizuoti neteisėtai pasisavintas lėšas. Tai leidžiama daugelyje užsienio šalių ir veikia kaip puiki prevencinė priemonė“, – pastebi A. Šapola.

Per devynis šių metų mėnesius SEB bankas nustatė 93 asmenis, per kurių sąskaitas buvo nesąžiningai pasisavinti pinigai. Apie visus tokius asmenis bankas praneša policijai, o jų sąskaitos yra uždaromos.

 

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Naudojimasis bankų paslaugomis ir pasitikėjimas auga

Lietuvos bankų asociacijos užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad 2016 m. pasitikėjimas bankų sektoriumi padidėjo. skaityti »

Kūčių išvakarėse anglams prireikė daug grynųjų

2016 m. gruodžio 23 d.) Didžiojoje Britanijoje iš bankomatų buvo išimta rekordinė suma grynųjų – 730 mln. svarų sterlingų grynųjų. skaityti »

Lietuvos bankas stiprins konkurenciją, šalins administracinius barjerus finansų rinkoje, didins efektyvumą

Lietuvos banko valdyba patvirtino strategines 2017–2020 m. veiklos kryptis, naujai apibrėždama organizacijos misiją ir konkrečius tikslus. skaityti »

SEB bankas finansų konsultacijas privatiems klientams nuo šiol teiks ir internetu

SEB bankas pradeda teikti finansų konsultacijas internetu privatiems klientams – jos metu bus nustatomi kliento poreikiai, tikslai ir sudaromas asmeninis finansų planas. skaityti »

Robotas–finansų patarėjas padės moterims

Singapūre sukurtas naujas finansų patarėjas robotas moterims, padedantis tvarkyti piniginius reikalus. skaityti »

Euras atšventė savo 15-ąjį gimtadienį

Euras sekmadienį (2017 m. sausio 1 d.) atšventė savo 15-ąjį gimtadienį. skaityti »

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui – speciali penkių eurų monetų serija

2018-aisiais mūsų valstybės šimtmetį Lietuvos bankas paminės išleisdamas keturias kolekcines monetas – vieną aukso ir tris sidabro – bei kartu su Latvijos ir Estijos centriniais bankais išleisdamas 2 eurų proginę monetą. skaityti »

Mažos palūkanos tebėra vienas svarbiausių iššūkių finansų įstaigų veiklai

Šalies finansų įstaigos galimą pelningumo sumažėjimą dėl mažų palūkanų normų aplinkos tebevertina kaip svarbiausią riziką finansų sistemai. skaityti »

Mobilieji atsiskaitymai 2020 m. pasieks 410,5 mlrd. dol. apimtis

Manoma, kad mobiliosios priemonės ateityje bus dažniau naudojamos atsiskaityti per internetą, nei susimokėti bekontakčiu būdu prekybos vietoje. skaityti »

Skandinavijos ir Baltijos šalių centriniai bankai pasirašė sutartį dėl finansinio stabilumo

Skandinavijos ir Baltijos šalių centrinių bankų vadovai pasirašė sutartį dėl finansinio stabilumo, kurioje numatyti informacijos mainų tarp centrinių bankų principai ir neeilinio likvidumo perdavimo bankinėms grupėms sąlygos. skaityti »