Apvogę žmogų telefoniniai sukčiai beveik 7 atvejais iš 10 jo vardu dar paima ir greitąjį kreditą

Publikuota: 2012 m. spalio 30 d. antradienis

Per devynis šių metų mėnesius į SEB banką kreipėsi 81 gyventojas, nukentėjęs nuo telefoninių sukčių: žmonės, nepažįstamiems asmenims padiktavę prisijungimo duomenis prie banko paslaugų internetu sistemos, prarado sąskaitoje esančias lėšas. Absoliuti dauguma apgautųjų (96 proc.) yra moterys, jų amžiaus vidurkis – 51 metai. Bankas pastebi, kad beveik 7 iš 10 nukentėjusiųjų patiria kur kas didesnių nuostolių, kadangi apgavikai gyventojų vardu suskumba paimti ir greitųjų kreditų.

SEB banko 2012 metų trijų ketvirčių duomenimis, vidutinė telefoninių sukčių neteisėtai pasisavintų lėšų iš banko klientų sąskaitų suma buvo 4 450 litų, o apgautojo vardu paimto greitojo kredito vidutinis dydis – dar beveik 2 400 litų. Iš viso SEB banko klientai dėl telefoninių sukčių per 9 šių metų mėnesius patyrė 360 489 Lt nuostolį.

„Norint paimti greitąjį kreditą, dažniausiai pakanka prisijungti prie banko paslaugų internetu sistemos, tad, atskleidus prisijungimo duomenis svetimiems asmenims, rizikuojama ne tik prarasti savo lėšas, bet ir įsiskolinti. Todėl gyventojams dar kartą norime priminti, kad niekas – nei fizinis, nei juridinis asmuo, net jei tai būtų policija ar kita teisėsaugos institucija – neturi teisės prašyti asmeninių duomenų ir slaptažodžių. Kilus įtarimui, kad asmuo buvo apgautas arba bandyta neteisėtai išgauti asmeninę informaciją, iš karto prašome susisiekti su policija ir savo banku, kad būtų galima imtis atitinkamų veiksmų“, – sako SEB banko Prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola.

Pasak jo, jeigu asmuo greitai praneša apie tai, kad svetimiems žmonėms atskleidė savo kodus ir slaptažodžius, tikimybė užkirsti kelią pinigų grobikams dar yra. „Tokiais atvejais, jei pinigai dar nėra pervesti, mes galime atšaukti šią operaciją ir neleisti atlikti visų kitų veiksmų, susijusių su konkrečia banko sąskaita, arba kreiptis į kitą banką su prašymu apriboti pervestų pinigų išmokėjimą iš bankomatų. Tada asmuo pasiimti pinigų turėtų atvykti į banko skyrių, kur prašoma įrodyti, kad pervestos lėšos yra gautos teisėtai“, – sako A. Šapola.

SEB banko sausio–rugsėjo mėnesių statistika rodo, kad absoliuti dauguma žmonių, susidūrusių su telefoniniais sukčiais, yra privatūs asmenys. Užfiksuotas pranešimas tik apie vieną atvejį, kai nukentėjo įmonė.

„Sukčiai tobulėja, o jų pasakojamos istorijos nuolat keičiamos. Gyventojus jau sunkiau apgauti prisistatant artimuoju, kuris pateko į nelaimę, ar jo draugu, todėl dabar nusikaltėliai neretai naudoja psichologinį spaudimą prisistatydami teisėsaugos pareigūnais. Gyventojams toks netikėtas skambutis sukelia stresą ir jie pamiršta pagalvoti apie galimą riziką“, – pastebi A. Šapola.

Sukčiai dažniausiai ieško asmenų, kurie prie bankų sistemų jungiasi naudodamiesi slaptažodžių kortelėmis. Pasak SEB banko Prevencijos departamento direktoriaus, retai pasitaiko lėšų vagysčių, jei asmuo naudojasi mobiliuoju parašu ar slaptažodžių generatoriumi. „Sukčiui reikia įdėti daugiau pastangų ir nusikaltimą vykdyti realiuoju laiku, kadangi generatoriaus sukurtas slaptažodis galioja jungiantis prie sistemos tik tą vieną kartą. Tokiu atveju pokalbis telefonu trunka kur kas ilgiau, o skambinantis asmuo gali sukelti daugiau įtarimų“, – pastebi A. Šapola.

Be to, pasak SEB banko atstovo, svarbu kalbėti ne tik apie tokius skambučius organizuojančius asmenis, bet ir apie tuos, kurie padeda neteisėtai pasisavintas lėšas pasiimti iš bankomatų. „Tarpininkai, kurie „paskolina“ savo sąskaitas pinigų pervedimo operacijoms, taip pat yra nusikaltimo bendrininkai. Todėl bankai kalbasi su valstybės institucijomis, kad bankams Lietuvoje teisiškai būtų galima kaupti ir keistis duomenimis apie įtartinus asmenis, kurie bankuose atsidaro vis naujas sąskaitas ir kurie padeda nusikaltėliams realizuoti neteisėtai pasisavintas lėšas. Tai leidžiama daugelyje užsienio šalių ir veikia kaip puiki prevencinė priemonė“, – pastebi A. Šapola.

Per devynis šių metų mėnesius SEB bankas nustatė 93 asmenis, per kurių sąskaitas buvo nesąžiningai pasisavinti pinigai. Apie visus tokius asmenis bankas praneša policijai, o jų sąskaitos yra uždaromos.

 

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Bankų apklausa: paskolų portfelis toliau augs, bet lėčiau, nei anksčiau

Naujausia Lietuvoje veikiančių bankų apklausa rodo, kad jie trečiąjį ketvirtį įmonėms skolino aktyviau ir ilgesniam terminui. Būstui besiskolinantiems gyventojams sąlygų bankai per ketvirtį iš esmės nekeitė ir nenumato to daryti artimiausiu metu. skaityti »

Jau greitai finansiniais klausimais konsultuos robotai

Skaitmeniniame amžiuje daiktų internetas suteikia mums galimybę paprasčiau gauti didelius duomenų kiekius. Ateityje tai padės kontroliuoti ir prognozuoti sudėtingus procesus ir jų pasekmes. skaityti »

Lietuvos banke lankysis euro zonos bankų pertvarkymo institucijos vadovė Elkė Kionig

Lapkričio 3–4 d. Lietuvos banke lankysis probleminių bankų pertvarkymą euro zonos mastu koordinuojančios Bendros pertvarkymo valdybos (BPV) pirmininkė Elkė Kionig (Elke König). skaityti »

TVF pristatyme – apie viešųjų investicijų bei mokesčių administravimo efektyvumą

Lapkričio 2-ąją Vilniuje, Lietuvos banke, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai paskelbs naujausią Lietuvos ir kitų aplinkinių šalių ūkio raidos apžvalgą. skaityti »

Negalintiems suvaldyti noro skolintis – nemokama apsauga

Lietuvos bankas nuo lapkričio 1 d. teiks naują paslaugą „Stop vartojimo kreditams“, galinčią padėti apsisaugoti nuo besaikio ir neatsakingo skolinimosi. skaityti »

Nustatyta maksimali būtiniausių mokėjimo paslaugų krepšelio kaina

Nuo 2017 m. vasario 1 d. bankai ir kredito unijos privalės suteikti galimybę visas būtiniausias mokėjimo paslaugas gauti už ne didesnę kainą kaip 1,5 Eur, nepasiturintiems gyventojams – 0,75 Eur per mėnesį. skaityti »

Trečiąjį metų ketvirtį „Danske Bank“ Lietuvoje pelnas siekė 8,2 mln. eurų prieš pelno mokestį

Didžiausios Danijoje ir antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansinių paslaugų grupės „Danske Bank” A/S Lietuvos filialas per devynis šių metų mėnesius iš pagrindinės veiklos uždirbo 8,2 mln. Eur prieš pelno mokestį. skaityti »

DNB banko grupės Lietuvoje 2016 m. devynių mėnesių veiklos rezultatas

Didžiausiai Norvegijos finansinių paslaugų grupei priklausanti DNB banko grupė Lietuvoje, atskaičius mokesčius, per 2016 m. pirmuosius devynis mėnesius uždirbo 20,6 mln. eurų grynojo pelno. skaityti »

UBS – geriausias privatus bankas pasaulyje

Kaip skelbia įtakingas finansų žurnalas „Global Finance“, geriausiu privačiu banku pasaulyje buvo pripažintas Šveicarijos bankas UBS. skaityti »

„Visa“ ir „Intel“ kuria saugų mokėjimo procesą daiktų internetui

Pasaulinės kompanijos „Visa“ ir „Intel“ šiuo metu kuria saugų mokėjimo procesą, kuris, pasitelkus į pagalbą šifravimą ir šiuolaikines autentifikavimo technologijas, galėtų būti vykdomas daiktų interneto platformoje. skaityti »