Apvogę žmogų telefoniniai sukčiai beveik 7 atvejais iš 10 jo vardu dar paima ir greitąjį kreditą

Publikuota: 2012 m. spalio 30 d. antradienis

Per devynis šių metų mėnesius į SEB banką kreipėsi 81 gyventojas, nukentėjęs nuo telefoninių sukčių: žmonės, nepažįstamiems asmenims padiktavę prisijungimo duomenis prie banko paslaugų internetu sistemos, prarado sąskaitoje esančias lėšas. Absoliuti dauguma apgautųjų (96 proc.) yra moterys, jų amžiaus vidurkis – 51 metai. Bankas pastebi, kad beveik 7 iš 10 nukentėjusiųjų patiria kur kas didesnių nuostolių, kadangi apgavikai gyventojų vardu suskumba paimti ir greitųjų kreditų.

SEB banko 2012 metų trijų ketvirčių duomenimis, vidutinė telefoninių sukčių neteisėtai pasisavintų lėšų iš banko klientų sąskaitų suma buvo 4 450 litų, o apgautojo vardu paimto greitojo kredito vidutinis dydis – dar beveik 2 400 litų. Iš viso SEB banko klientai dėl telefoninių sukčių per 9 šių metų mėnesius patyrė 360 489 Lt nuostolį.

„Norint paimti greitąjį kreditą, dažniausiai pakanka prisijungti prie banko paslaugų internetu sistemos, tad, atskleidus prisijungimo duomenis svetimiems asmenims, rizikuojama ne tik prarasti savo lėšas, bet ir įsiskolinti. Todėl gyventojams dar kartą norime priminti, kad niekas – nei fizinis, nei juridinis asmuo, net jei tai būtų policija ar kita teisėsaugos institucija – neturi teisės prašyti asmeninių duomenų ir slaptažodžių. Kilus įtarimui, kad asmuo buvo apgautas arba bandyta neteisėtai išgauti asmeninę informaciją, iš karto prašome susisiekti su policija ir savo banku, kad būtų galima imtis atitinkamų veiksmų“, – sako SEB banko Prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola.

Pasak jo, jeigu asmuo greitai praneša apie tai, kad svetimiems žmonėms atskleidė savo kodus ir slaptažodžius, tikimybė užkirsti kelią pinigų grobikams dar yra. „Tokiais atvejais, jei pinigai dar nėra pervesti, mes galime atšaukti šią operaciją ir neleisti atlikti visų kitų veiksmų, susijusių su konkrečia banko sąskaita, arba kreiptis į kitą banką su prašymu apriboti pervestų pinigų išmokėjimą iš bankomatų. Tada asmuo pasiimti pinigų turėtų atvykti į banko skyrių, kur prašoma įrodyti, kad pervestos lėšos yra gautos teisėtai“, – sako A. Šapola.

SEB banko sausio–rugsėjo mėnesių statistika rodo, kad absoliuti dauguma žmonių, susidūrusių su telefoniniais sukčiais, yra privatūs asmenys. Užfiksuotas pranešimas tik apie vieną atvejį, kai nukentėjo įmonė.

„Sukčiai tobulėja, o jų pasakojamos istorijos nuolat keičiamos. Gyventojus jau sunkiau apgauti prisistatant artimuoju, kuris pateko į nelaimę, ar jo draugu, todėl dabar nusikaltėliai neretai naudoja psichologinį spaudimą prisistatydami teisėsaugos pareigūnais. Gyventojams toks netikėtas skambutis sukelia stresą ir jie pamiršta pagalvoti apie galimą riziką“, – pastebi A. Šapola.

Sukčiai dažniausiai ieško asmenų, kurie prie bankų sistemų jungiasi naudodamiesi slaptažodžių kortelėmis. Pasak SEB banko Prevencijos departamento direktoriaus, retai pasitaiko lėšų vagysčių, jei asmuo naudojasi mobiliuoju parašu ar slaptažodžių generatoriumi. „Sukčiui reikia įdėti daugiau pastangų ir nusikaltimą vykdyti realiuoju laiku, kadangi generatoriaus sukurtas slaptažodis galioja jungiantis prie sistemos tik tą vieną kartą. Tokiu atveju pokalbis telefonu trunka kur kas ilgiau, o skambinantis asmuo gali sukelti daugiau įtarimų“, – pastebi A. Šapola.

Be to, pasak SEB banko atstovo, svarbu kalbėti ne tik apie tokius skambučius organizuojančius asmenis, bet ir apie tuos, kurie padeda neteisėtai pasisavintas lėšas pasiimti iš bankomatų. „Tarpininkai, kurie „paskolina“ savo sąskaitas pinigų pervedimo operacijoms, taip pat yra nusikaltimo bendrininkai. Todėl bankai kalbasi su valstybės institucijomis, kad bankams Lietuvoje teisiškai būtų galima kaupti ir keistis duomenimis apie įtartinus asmenis, kurie bankuose atsidaro vis naujas sąskaitas ir kurie padeda nusikaltėliams realizuoti neteisėtai pasisavintas lėšas. Tai leidžiama daugelyje užsienio šalių ir veikia kaip puiki prevencinė priemonė“, – pastebi A. Šapola.

Per devynis šių metų mėnesius SEB bankas nustatė 93 asmenis, per kurių sąskaitas buvo nesąžiningai pasisavinti pinigai. Apie visus tokius asmenis bankas praneša policijai, o jų sąskaitos yra uždaromos.

 

Šaltinis: seb.lt
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

Ant 2 Lt monetų – unikalūs Lietuvos gamtos ir žmogaus rankų kūriniai

Spalio 29-ąją Lietuvos bankas į apyvartą išleido keturias kolekcines apyvartines 2 litų monetas, skirtas gamtos ir žmogaus kūriniams, – į gyventojų pinigines ir kolekcininkų lentynas įriedės Puntukas, šaknis įleis Stelmužės ąžuolas, įplauks kurėnas ir įsisuks verpstė. skaityti »

Daugiau nei pusė lietuvių, prisiimdami finansinius įsipareigojimus, į sutarties sąlygas nesigilina

Atidus vartojimo paskolos sutarties sąlygų skaitymas yra pagrindinis saugiklis, padedantis išvengti nesklandumų grąžinant paskolą. Apklausos rezultatai atskleidė, kad net 60 proc. apklaustųjų, kuriems yra tekę finansiškai įsipareigoti, nurodė į sutarties sąlygas nesigilinantys. skaityti »

Banko „Nordea“ devynių mėnesių pelnas – 38,2 mln. Litų

Didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalių finansų grupės „Nordea“ padalinys Lietuvoje „Nordea Bank Lietuva“ per tris ketvirčius uždirbo 38,2 mln. litų neaudituoto grynojo pelno. Tai 7,8 proc. daugiau, nei atitinkamu laikotarpiu pernai. skaityti »

„Citadele“ bankas per tris 2013 m. ketvirčius uždirbo 10 mln. litų pelno

AB „Citadele“ bankas per š. m. tris ketvirčius uždirbo 10 mln. litų neaudituoto grynojo pelno – 14,1 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. skaityti »

Finansų rinkos dalyviai pradeda vertinti didėjančią euro įvedimo tikimybę

Lietuvos užsibrėžtą siekį nuo 2015 m. įsivesti eurą ir šalies galimybes šį tikslą įgyvendinti jau vertina ir pasaulio finansų rinkos dalyviai. Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor‘s“ penktadienį pagerino Lietuvos skolinimosi reitingo perspektyvą iš stabilios į teigiamą ir kaip vieną iš tokio veiksmo priežasčių nurodė didėjančią tikimybę, kad šalis numatytu laiku taps euro zonos nare. skaityti »

Namų ūkių perkamoji galia visose Baltijos šalyse padidėjo

Nors vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius 2013 metų antrą ketvirtį, palyginti su darbo užmokesčiu prieš metus, padidėjo visose Baltijos šalyse, Estijoje jis augo sparčiausiai — 8,5 procento. Tuo tarpu Latvija pirmavo pagal realiojo darbo užmokesčio augimą dėl rekordiškai mažos infliacijos, teigiama SEB grupės ekspertų rengiamoje Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje. skaityti »

Didžioji dalis Baltijos šalių namų ūkių santaupų laikoma indėlių sąskaitose

Terminuotieji ir neterminuotieji indėliai sudaro didžiąją dalį Baltijos šalių namų ūkių finansinio turto, laikomo finansų institucijų sąskaitose. Kaip nurodoma SEB grupės ekspertų rengiamoje Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje, Estijoje indėliai sudaro 65 proc. viso gyventojų finansinio turto, Latvijoje – 63 proc., Lietuvoje – 76 proc. skaityti »

Nemokamuose Lietuvos banko seminaruose – asmeninių finansų valdymo abėcėlė

Lietuvos bankas jau antrą rudenį šalies gyventojams organizuoja nemokamų seminarų ciklą apie atsakingą asmeninių finansų valdymą ir skolinimąsi. skaityti »

Planuodami imti būsto paskolą norėtų apsidrausti kas antras, bet apsidraudžia tik kas aštuntas

SEB banko užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad draudimą, galintį užtikrinti būsto paskolos įmokų mokėjimą ligos ar nedarbo atveju, rinktųsi kas antras gyventojas (56 proc.). skaityti »

Šiaulių bankas finansuos naujos švedų koncerno gamyklos statybą Šiauliuose

Šiaulių bankas suteikė 17,8 mln. litų kreditą įmonei ROL/STATGA naujos gamyklos statybai Šiauliuose. skaityti »