Lietuvos bankas nekeičia šalies ekonomikos 6,2 proc. augimo prognozės šiems metams, tačiau kitąmet numato 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) padidėjimą (rugpjūtį prognozuota 4,8 proc.).
Lietuvos bankas nekeičia šalies ekonomikos 6,2 proc. augimo prognozės šiems metams, tačiau kitąmet numato 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) padidėjimą (rugpjūtį prognozuota 4,8 proc.).
„Tvyrant nerimui pasaulio rinkose, prastėja Lietuvos namų ūkių ir įmonių lūkesčiai dėl tolesnės ekonominės raidos Lietuvoje ir dėl padėties darbo rinkoje. Manome, kad įmonės bus atsargesnės investuodamos ir samdydamos darbuotojus, todėl jau artimoje perspektyvoje numatome mažesnį nei anksčiau tikėtasi ekonomikos augimą“, – komentuoja Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Mindaugas Leika.
Kartu su prognozėmis pirmą kartą skelbiamoje Lietuvos ekonomikos apžvalgoje pažymėta, kad šiuo metu realiojo BVP augimą daugiausia didina privatus vartojimas, augantis nuo praėjusių metų pabaigos. Vartojimą iš pradžių skatino gerėję namų ūkių lūkesčiai, o pastaruoju metu jį palankiai veikia atsigaunanti darbo rinka – didėjęs dirbančiųjų skaičius ir darbo užmokestis. Privataus vartojimo atsigavimą rodo ir kylanti mažmeninė prekyba – daugiau parduodama tiek trumpalaikio, tiek ilgalaikio vartojimo prekių.
„Nesitikime, kad tokios tendencijos išliks artimiausioje ateityje: pagal prognozes, metų pabaigoje privatus vartojimas nustos spartėti, o vėlesniais ketvirčiais augs lėčiau“, – sakė M. Leika.
Numatoma, kad privatus vartojimas, šiemet paaugęs 6,3 proc., kitąmet padidės 3,5 proc. (rugpjūtį prognozuota atitinkamai 6,1 proc. ir 5,2 proc.).
Gana reikšmingai didėja investicijos. Jos daugiausia auga privačiajame sektoriuje, kur investuojama į transportą ir gamybos priemones. Tačiau numatoma mažiau palanki ūkio perspektyva darys įtaką ir investicijoms. Galimai mažėsiantį jų augimą rodo pastarąjį pusmetį sulėtėjęs investicinių prekių importas.
Šiemet didėjant užimtumui, nedarbas sumažėjo daugiau negu tikėtasi. Pagal statistiką, pastebimai mažėjo bedarbių tarp jaunimo, dažniau darbo susirasdavo ir ilgalaikiai bedarbiai. Šių grupių nedarbo lygis dėl nuosmukio buvo itin padidėjęs.
Vis dėlto netikrumas dėl ūkio raidos perspektyvų verčia manyti, kad darbo rinkos ateitis bus mažiau palanki nei tikėtasi anksčiau. Todėl nedarbo ir užimtumo prognozės 2012 metams taip pat pakoreguotos.
Mažėjant kainų spaudimui pasaulyje, o taip pat dėl kai kurių administracinių sprendimų, Lietuvoje numatoma mažesnė nei anksčiau prognozuota infliacija: šiemet 4,2 proc. kitąmet – 3,0 proc. (rugpjūtį prognozuota atitinkamai 4,4 proc. ir 4,1 proc.).