Bankas SNORAS ir jo finansinė grupė pirmąjį 2011 m. ketvirtį dirbo pelningai

Publikuota: 2011 m. gegužės 3 d. antradienis

Pirmąjį šių metų ketvirtį bankas SNORAS ir banko finansinė grupė dirbo pelningai. Aktyviai rinkoje veikęs bankas SNORAS per metus daugiau nei penktadaliu išaugino turtą, paskolų ir indėlių portfelį. Dviženklį šių rodiklių metinį augimą pasiekė ir banko finansinė grupė.

Per pirmąjį 2011 metų ketvirtį banko SNORAS veiklos pelnas prieš mokesčius ir atidėjinius sudarė 24,1 mln. litų. Bankas, įvertinęs klientų mokumą ir kitų veiksnių riziką bei jų pasekmes, suformavo 23,6 mln. litų atidėjinių, o banko SNORAS neaudituotas grynasis pelnas siekė 0,5 mln. litų. Banko SNORAS finansinės grupės neaudituotas grynasis pelnas per šių metų I ketv. sudarė 1,47 mln. litų, kai pernai atitinkamu laikotarpiu grupės nuostolis siekė 7,5 mln. litų.

„Bankas SNORAS ir toliau dirba pelningai, o jo finansinė grupė panaikino nuostolį ir uždirbo pelno, todėl pasiektus rezultatus vertiname teigiamai. Optimizmo suteikia ne tik atsigaunantis eksportas ir didėjanti vidaus paklausa, tačiau ir prognozuojamas Lietuvos ūkio augimas. Verslas, pajutęs ekonomikos atsigavimą, grįžta prie sunkmečiu pristabdytų projektų, tačiau gyventojai, nors savo finansines galimybes jau vertina drąsiau, vis dar nelinkę aktyviau skolintis. – teigia banko SNORAS prezidentas ir valdybos pirmininkas Raimondas Baranauskas. – Spartesnio paskolų portfelio augimo turėtume sulauksime antrąjį šių metų pusmetį.“

Per metus banko SNORAS turtas padidėjo 1,5 mlrd. litų (23 proc.) ir šių metų kovo mėnesio pabaigoje sudarė 8,2 mlrd. litų. Banko paskolų portfelis išaugo 734,7 mln. litų (21 proc.), iki 4,2 mlrd. litų. Paskolų portfelio augimą lėmė verslo projektų finansavimas – jis per metus padidėjo 30 proc. ir pasiekė 3,5 mlrd. litų.

Daugiau nei penktadaliu (22 proc.) per metus išaugo ir banko SNORAS indėlių portfelis, jis 2011 metų kovo mėn. pabaigoje sudarė 6,48 mlrd. litų. Per metus įmonių indėlių suma banke SNORAS padidėjo 42 proc., iki 2,25 mlrd. litų, o gyventojų – 14 proc., iki 4,23 mlrd. litų.

Bankas SNORAS ir šiais metais yra aktyvus vertybinių popierių rinkos dalyvis. Neseniai bankas išplatino visą naują 380,083 mln. litų nominalios vertės akcijų emisiją ir per ją pritraukė naują institucinį investuotoją – Didžiosios Britanijos bendrovės „Jubilee Financial Products“ valdomą alternatyvaus investavimo fondą „JFP Emerging Europe Momentum Fund“. Po naujos akcijų emisijos įregistravimo banko SNORAS įstatinis kapitalas išaugs 1,8 karto – nuo 494,2 mln. litų iki 874,3 mln. litų.

„Sėkmingai išplatinta emisija, kurios paklausa trečiajame naujų akcijų platinimo etape 2 kartus viršijo pasiūlą, leis tapti trečiu pagal įstatinio kapitalo dydį banku šalyje. Investuotojų susidomėjimas banko SNORAS akcijomis parodė, kad banko veikla vertinama teigiamai. Manome, kad sustiprintas finansinis pajėgumas suteiks dar daugiau galimybių ieškant perspektyvių verslo plėtros krypčių“, – teigia banko SNORAS prezidentas ir valdybos pirmininkas R. Baranauskas.

Šiais metais bankas SNORAS išplatino dvi vienerių metų trukmės fiksuotų palūkanų obligacijų litais emisijas ir per jas veiklos plėtrai pritraukė beveik 54 mln. litų. Nuo balandžio 26 d. bankas platina naujas obligacijas, jų metinės palūkanos taip pat siekia 4 procentus.

Banko SNORAS finansinės grupės turtas per metus padidėjo 1,71 mlrd. litų (17,6 proc.) ir 2011 metų kovo mėn. pabaigoje sudarė 11,4 mlrd. Litų. Per metus paskolų portfelis išaugo 687,6 mln. litų (13,4 proc.), iki 5,82 mlrd. litų, o indėlių portfelis padidėjo 1,39 mlrd. litų (17,2 proc.), iki 9,45 mlrd. litų.

Šaltinis: snoras.com
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »