Banko SNORAS verslo lūkesčių indeksas: įmonės savo pusmečio perspektyvas vertina atsargiai

Publikuota: 2011 m. rugsėjo 27 d. antradienis

Pirmą kartą paskelbtas banko SNORAS indeksas, kuris atspindi Lietuvos verslininkų lūkesčius dėl jų vadovaujamų įmonių perspektyvų per artimiausius šešis mėnesius. Šiuo metu indekso reikšmė siekia +5,2 ir rodo santūrų verslo atstovų optimizmą. Didžiausią įtaką bendram teigiamam indekso rodikliui turėjo planai investuoti į technologines inovacijas ir darbuotojų mokymus, o prasčiausiai įmonių vadovai vertina pardavimų ir pelno pokyčius (+1,1). Banko SNORAS verslo lūkesčių indeksą planuojama skelbti kiekvieną metų ketvirtį.

„Lietuvos verslininkai, matydami neaiškias ekonomikos augimo perspektyvas, kol kas atsargiai vertina savo vadovaujamų įmonių ateitį. Be to, verslo atstovai dar nėra tikri, ar jau pasibaigė sunkmetis. Vertinant pagal įmonės dydį, optimistiškai savo perspektyvas per artimiausius šešis mėnesius vertina didžiosios bendrovės, o smulkaus ir vidutinio verslo įmonės nusiteikusios pesimistiškiau“, – teigia Modestas Keliauskas, banko SNORAS Korporatyvinio verslo tarnybos direktorius, valdybos pirmininko pavaduotojas.

Pasak jo, banko SNORAS indeksas pasižymi tuo, kad vertinama konkrečių šalies įmonių situacija, neįskaičiuojant jų lūkesčių apie bendrą Lietuvos ūkio padėtį.

Banko SNORAS indeksą sudarantys keturi subindeksai šiuo metu yra teigiami. Didžiausias yra kokybinės plėtros, kuri apima įmonės investicijas į technologines inovacijas ir darbuotojų mokymus, subindeksas (+9,8). Pasak M. Keliausko, verslas ieško inovatyvių sprendimų ir didesnį dėmesį skiria darbuotojų kompetencijai tam, kad įgytų konkurencinį pranašumą. Kokybinės plėtros subindekso reikšmę labiausiai nulemia didžiųjų įmonių optimizmas (+20,3), o smulkaus ir vidutinio verslo segmentas gerokai santūresnis – jų subindeksų reikšmės siekia atitinkamai +3,8 ir +3,1.

Verslas pozityviai vertina investicijų finansavimo galimybes, o šio subindekso reikšmė  siekia +5,6. „Abiejų verslo finansavimo galimybių subindeksą formuojančių rodiklių reikšmės panašios – galimybių  investicijas finansuoti įmonės arba akcininkų lėšomis rodiklis siekia +6,8, o banko lėšomis – +4,4. Geriau finansavimo galimybes vertina didžiosios įmonės, o vidutinio dydžio įmonės nėra nusiteikusios taip optimistiškai“, – sako banko SNORAS Korporatyvinio verslo tarnybos direktorius, valdybos pirmininko pavaduotojas.

62 proc. apklaustų įmonių vadovų linkę manyti, kad jų vadovaujamų įmonių galimybės pasiskolinti iš banko per artimiausius šešis mėnesius nepasikeis, o 5 proc. apklaustųjų atsakė, jog galimybės pasiskolinti šiek tiek ir labai padidės. Tai, kad galimybės pasiskolinti iš banko šiek tiek ir labai sumažės, teigė 12 proc. respondentų, o 21 proc. įmonių vadovų nežino, ar situacija pasikeis. Optimistiškiau skolinimosi iš banko galimybes vertina didesnių įmonių atstovai.

Kiekybinės plėtros, kuri apima įmonių ketinimus investuoti į techninius pajėgumus ir darbuotojų skaičių didinimą, subindekso reikšmė siekia +4,4. „Pozityvią šio subindekso reikšmę lemia įmonių ketinimai investuoti į techninius pajėgumus (+10,5), o dėl darbuotojų skaičiaus didinimo įmonės nėra tokios optimistiškos (-1,7). Kiekybinę plėtrą dažniau planuoja didžiosios įmonės, mažosios tikisi išlaikyti esamą situaciją, o vidutinės dažniau planuoja ir galimą nedidelį susitraukimą“, – teigia M. Keliauskas.

Pardavimų ir pelno subindeksas yra tik nežymiai teigiamas (+1,1). Pasak banko SNORAS Korporatyvinio verslo tarnybos direktoriaus, per artimiausią pusmetį verslas linkęs tikėti augsiančiais pardavimais (+2,9), tačiau pelno pokyčio prognozės – mažiau optimistinės (-0,8). Mažos ir vidutinės įmonės artimiausią pusmetį šiuo atžvilgiu vertina pesimistiškai – jų subindekso reikšmės (atitinkamai -11,2 ir -6,3) rodo kritimą, o didžiųjų įmonių vadovų lūkesčiai išlieka teigiami (+19,3).
 
Lietuvos verslo įmonių apklausoje dalyvavo 302 bendrovės iš visos Lietuvos. Apklausa atlikta 2011 m. rugsėjo 1-20 d., standartizuoto telefoninio interviu būdu (angl. Computer Assisted Telephone Interview, CATI). Tyrimą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.

Šaltinis: snoras.com
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ SEB banką pripažino geriausiu Lietuvoje (118)

Tarptautinis finansų leidinys „The Banker“ kasmetiniuose geriausio banko rinkimuose pripažino SEB banką geriausiu banku Lietuvoje. skaityti »

Bus galima įsigyti niekada apyvartoje nebuvusių 1000 litų ir kitų nominalų banknotų (1)

Lietuvos bankas suteikia galimybę įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. skaityti »

Lietuvos gyventojai pamėgę grynuosius, tačiau turėdami galimybę rinktųsi alternatyvą (1)

Nors gryniesiems, palyginti su kitais mokėjimo būdais, pirmenybę teikia mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų, net 3 atvejais iš 4 apsipirkimo vietose moka grynaisiais pinigais. skaityti »

Lietuvos bankas sudarė galimybę atlikti žaibiškus mokėjimus (1)

Išplėtusi galimybes ir pakeitusi pavadinimą, Lietuvos banko mokėjimo sistema CENTROlink pradeda naują etapą Lietuvos mokėjimo paslaugų istorijoje. skaityti »

Lietuvos bankas tobulina investavimo politiką (1)

Siekdamas maksimaliai išskaidyti finansinio turto investavimo riziką, Lietuvos bankas atnaujino strateginį investicijų paskirstymą ir nutarė sudaryti rezervų portfelį iš itin saugių investicijų JAV doleriais. skaityti »

Europos priežiūros institucija perspėjima dėl virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (1)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija viešai įspėjo apie rizikas, susijusias su virtualiųjų valiutų žetonų platinimu. skaityti »

Kolekcinė sidabro moneta įamžins Pranciškaus Skorinos palikimą (1)

Lapkričio 8 dieną (trečiadienį) Lietuvos bankas išleis 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. skaityti »

V. Vasiliauskas: naujos finansinės technologijos – papildoma paspirtis ūkio augimui ir naujos rizikos

Tarptautinio valiutos fondo metiniuose susitikimuose Vašingtone dalyvaujantis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pristatė savo metinę kalbą, pateiktą aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių vardu. skaityti »

Lietuvos bankas skelbia poziciją dėl virtualiųjų valiutų

Bankai, mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su virtualiosiomis valiutomis ar dalyvauti jas leidžiant – tokią poziciją patvirtino Lietuvos banko valdyba. skaityti »

Kas antras verslininkas nežino, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija

Kas antras Lietuvos smulkusis verslininkas neatsakytų į klausimą, kas yra ketvirtoji pramonės revoliucija, o trys ketvirtadaliai apie tai žinančių vadovų pripažįsta, kad jų įmonė tokiems pokyčiams nesiruošia. T skaityti »