Banko SNORAS verslo lūkesčių indeksas: įmonės savo pusmečio perspektyvas vertina atsargiai

Publikuota: 2011 m. rugsėjo 27 d. antradienis

Pirmą kartą paskelbtas banko SNORAS indeksas, kuris atspindi Lietuvos verslininkų lūkesčius dėl jų vadovaujamų įmonių perspektyvų per artimiausius šešis mėnesius. Šiuo metu indekso reikšmė siekia +5,2 ir rodo santūrų verslo atstovų optimizmą. Didžiausią įtaką bendram teigiamam indekso rodikliui turėjo planai investuoti į technologines inovacijas ir darbuotojų mokymus, o prasčiausiai įmonių vadovai vertina pardavimų ir pelno pokyčius (+1,1). Banko SNORAS verslo lūkesčių indeksą planuojama skelbti kiekvieną metų ketvirtį.

„Lietuvos verslininkai, matydami neaiškias ekonomikos augimo perspektyvas, kol kas atsargiai vertina savo vadovaujamų įmonių ateitį. Be to, verslo atstovai dar nėra tikri, ar jau pasibaigė sunkmetis. Vertinant pagal įmonės dydį, optimistiškai savo perspektyvas per artimiausius šešis mėnesius vertina didžiosios bendrovės, o smulkaus ir vidutinio verslo įmonės nusiteikusios pesimistiškiau“, – teigia Modestas Keliauskas, banko SNORAS Korporatyvinio verslo tarnybos direktorius, valdybos pirmininko pavaduotojas.

Pasak jo, banko SNORAS indeksas pasižymi tuo, kad vertinama konkrečių šalies įmonių situacija, neįskaičiuojant jų lūkesčių apie bendrą Lietuvos ūkio padėtį.

Banko SNORAS indeksą sudarantys keturi subindeksai šiuo metu yra teigiami. Didžiausias yra kokybinės plėtros, kuri apima įmonės investicijas į technologines inovacijas ir darbuotojų mokymus, subindeksas (+9,8). Pasak M. Keliausko, verslas ieško inovatyvių sprendimų ir didesnį dėmesį skiria darbuotojų kompetencijai tam, kad įgytų konkurencinį pranašumą. Kokybinės plėtros subindekso reikšmę labiausiai nulemia didžiųjų įmonių optimizmas (+20,3), o smulkaus ir vidutinio verslo segmentas gerokai santūresnis – jų subindeksų reikšmės siekia atitinkamai +3,8 ir +3,1.

Verslas pozityviai vertina investicijų finansavimo galimybes, o šio subindekso reikšmė  siekia +5,6. „Abiejų verslo finansavimo galimybių subindeksą formuojančių rodiklių reikšmės panašios – galimybių  investicijas finansuoti įmonės arba akcininkų lėšomis rodiklis siekia +6,8, o banko lėšomis – +4,4. Geriau finansavimo galimybes vertina didžiosios įmonės, o vidutinio dydžio įmonės nėra nusiteikusios taip optimistiškai“, – sako banko SNORAS Korporatyvinio verslo tarnybos direktorius, valdybos pirmininko pavaduotojas.

62 proc. apklaustų įmonių vadovų linkę manyti, kad jų vadovaujamų įmonių galimybės pasiskolinti iš banko per artimiausius šešis mėnesius nepasikeis, o 5 proc. apklaustųjų atsakė, jog galimybės pasiskolinti šiek tiek ir labai padidės. Tai, kad galimybės pasiskolinti iš banko šiek tiek ir labai sumažės, teigė 12 proc. respondentų, o 21 proc. įmonių vadovų nežino, ar situacija pasikeis. Optimistiškiau skolinimosi iš banko galimybes vertina didesnių įmonių atstovai.

Kiekybinės plėtros, kuri apima įmonių ketinimus investuoti į techninius pajėgumus ir darbuotojų skaičių didinimą, subindekso reikšmė siekia +4,4. „Pozityvią šio subindekso reikšmę lemia įmonių ketinimai investuoti į techninius pajėgumus (+10,5), o dėl darbuotojų skaičiaus didinimo įmonės nėra tokios optimistiškos (-1,7). Kiekybinę plėtrą dažniau planuoja didžiosios įmonės, mažosios tikisi išlaikyti esamą situaciją, o vidutinės dažniau planuoja ir galimą nedidelį susitraukimą“, – teigia M. Keliauskas.

Pardavimų ir pelno subindeksas yra tik nežymiai teigiamas (+1,1). Pasak banko SNORAS Korporatyvinio verslo tarnybos direktoriaus, per artimiausią pusmetį verslas linkęs tikėti augsiančiais pardavimais (+2,9), tačiau pelno pokyčio prognozės – mažiau optimistinės (-0,8). Mažos ir vidutinės įmonės artimiausią pusmetį šiuo atžvilgiu vertina pesimistiškai – jų subindekso reikšmės (atitinkamai -11,2 ir -6,3) rodo kritimą, o didžiųjų įmonių vadovų lūkesčiai išlieka teigiami (+19,3).
 
Lietuvos verslo įmonių apklausoje dalyvavo 302 bendrovės iš visos Lietuvos. Apklausa atlikta 2011 m. rugsėjo 1-20 d., standartizuoto telefoninio interviu būdu (angl. Computer Assisted Telephone Interview, CATI). Tyrimą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.

Šaltinis: snoras.com
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Indijos bankas įdiegė klientų identifikavimo pagal akies tinklainę sistemą

Indijos bankas DCB įdiegė „Aadhaar“ biometrijos sistemą, kuri skenuoja klientų akies tinklainę. skaityti »

Londono naktiniame bare galima susimokėti pirštu

Didžiojoje Britanijoje buvo atliktas pirmas atsiskaitymas nuskenavus piršto atspaudą. skaityti »

Skelbiami SEB banko grupės Lietuvoje 2016 metų veiklos rezultatai

Preliminariais duomenimis, per 2016 metus AB SEB bankas uždirbo 94,5 mln. eurų, o AB SEB banko grupė – 93,1 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno. skaityti »

Mobiliųjų atsiskaitymų per „PayPal“ padaugėjo 55 proc.

2016 metų ketvirtajame ketvirtyje trečdalis per mokėjimo sistemą „PayPal“ atliktų atsiskaitymų buvo įgyvendinta per mobiliuosius įrenginius. skaityti »

Singapūre už transporto paslaugas bus galima atsiskaityti išmaniosiomis apyrankėmis

Singapūro mokėjimo technologijų ir telekomunikacijų bendrovė „EZ-Link“ pristatė savo elektroninės piniginės CEPAS integraciją į išmaniąsias sportines apyrankes „Garmin“ ir „Watchdata Technologies“. skaityti »

Rinkos dalyviams sudarytos sąlygos pasiruošti naujam būsto paskolų rinkos reguliavimui

Atnaujinęs Atsakingojo skolinimo nuostatus, Lietuvos bankas baigė priimti jo reguliavimo sričiai priskiriamus antrinius teisės aktus, reikalingus nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliosiančio Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo nuostatoms įgyvendinti. skaityti »

Austrijos bankai prieinami iš namų

Austrijos bankai „Erste Bank“ ir „Sparkasse“ sudarys galimybę savo klientams atsidaryti banko sąskaitą iš namų per vaizdo pokalbių programą. skaityti »

Kinijoje grynųjų pinigų galima gauti nusišypsojus bankomatui

Kinijos banko „China Merchants Bank“ klientai galės išsiimti iš bankomatų pinigus, naudodamiesi veidų atpažinimo technologija. skaityti »

Venesuela išleido vertikalius banknotus

Venesuela pradėjo leisti vertikalaus vaizdo banknotus. Iki šiol pats stambiausias šalies banknotas buvo 100 bolivarų. skaityti »

Japonijos bankas „Mitsubishi UFJ“ pradeda naudoti debesų technologiją

Japonijos bankas „Mitsubishi UFJ Financial Group“ susitarė su „Amazon.com“ dėl debesų technologijos platformos naudojimo plėtojant banko IT sistemą skaityti »