Banko SNORAS verslo lūkesčių indeksas: įmonės savo pusmečio perspektyvas vertina atsargiai

Publikuota: 2011 m. rugsėjo 27 d. antradienis

Pirmą kartą paskelbtas banko SNORAS indeksas, kuris atspindi Lietuvos verslininkų lūkesčius dėl jų vadovaujamų įmonių perspektyvų per artimiausius šešis mėnesius. Šiuo metu indekso reikšmė siekia +5,2 ir rodo santūrų verslo atstovų optimizmą. Didžiausią įtaką bendram teigiamam indekso rodikliui turėjo planai investuoti į technologines inovacijas ir darbuotojų mokymus, o prasčiausiai įmonių vadovai vertina pardavimų ir pelno pokyčius (+1,1). Banko SNORAS verslo lūkesčių indeksą planuojama skelbti kiekvieną metų ketvirtį.

„Lietuvos verslininkai, matydami neaiškias ekonomikos augimo perspektyvas, kol kas atsargiai vertina savo vadovaujamų įmonių ateitį. Be to, verslo atstovai dar nėra tikri, ar jau pasibaigė sunkmetis. Vertinant pagal įmonės dydį, optimistiškai savo perspektyvas per artimiausius šešis mėnesius vertina didžiosios bendrovės, o smulkaus ir vidutinio verslo įmonės nusiteikusios pesimistiškiau“, – teigia Modestas Keliauskas, banko SNORAS Korporatyvinio verslo tarnybos direktorius, valdybos pirmininko pavaduotojas.

Pasak jo, banko SNORAS indeksas pasižymi tuo, kad vertinama konkrečių šalies įmonių situacija, neįskaičiuojant jų lūkesčių apie bendrą Lietuvos ūkio padėtį.

Banko SNORAS indeksą sudarantys keturi subindeksai šiuo metu yra teigiami. Didžiausias yra kokybinės plėtros, kuri apima įmonės investicijas į technologines inovacijas ir darbuotojų mokymus, subindeksas (+9,8). Pasak M. Keliausko, verslas ieško inovatyvių sprendimų ir didesnį dėmesį skiria darbuotojų kompetencijai tam, kad įgytų konkurencinį pranašumą. Kokybinės plėtros subindekso reikšmę labiausiai nulemia didžiųjų įmonių optimizmas (+20,3), o smulkaus ir vidutinio verslo segmentas gerokai santūresnis – jų subindeksų reikšmės siekia atitinkamai +3,8 ir +3,1.

Verslas pozityviai vertina investicijų finansavimo galimybes, o šio subindekso reikšmė  siekia +5,6. „Abiejų verslo finansavimo galimybių subindeksą formuojančių rodiklių reikšmės panašios – galimybių  investicijas finansuoti įmonės arba akcininkų lėšomis rodiklis siekia +6,8, o banko lėšomis – +4,4. Geriau finansavimo galimybes vertina didžiosios įmonės, o vidutinio dydžio įmonės nėra nusiteikusios taip optimistiškai“, – sako banko SNORAS Korporatyvinio verslo tarnybos direktorius, valdybos pirmininko pavaduotojas.

62 proc. apklaustų įmonių vadovų linkę manyti, kad jų vadovaujamų įmonių galimybės pasiskolinti iš banko per artimiausius šešis mėnesius nepasikeis, o 5 proc. apklaustųjų atsakė, jog galimybės pasiskolinti šiek tiek ir labai padidės. Tai, kad galimybės pasiskolinti iš banko šiek tiek ir labai sumažės, teigė 12 proc. respondentų, o 21 proc. įmonių vadovų nežino, ar situacija pasikeis. Optimistiškiau skolinimosi iš banko galimybes vertina didesnių įmonių atstovai.

Kiekybinės plėtros, kuri apima įmonių ketinimus investuoti į techninius pajėgumus ir darbuotojų skaičių didinimą, subindekso reikšmė siekia +4,4. „Pozityvią šio subindekso reikšmę lemia įmonių ketinimai investuoti į techninius pajėgumus (+10,5), o dėl darbuotojų skaičiaus didinimo įmonės nėra tokios optimistiškos (-1,7). Kiekybinę plėtrą dažniau planuoja didžiosios įmonės, mažosios tikisi išlaikyti esamą situaciją, o vidutinės dažniau planuoja ir galimą nedidelį susitraukimą“, – teigia M. Keliauskas.

Pardavimų ir pelno subindeksas yra tik nežymiai teigiamas (+1,1). Pasak banko SNORAS Korporatyvinio verslo tarnybos direktoriaus, per artimiausią pusmetį verslas linkęs tikėti augsiančiais pardavimais (+2,9), tačiau pelno pokyčio prognozės – mažiau optimistinės (-0,8). Mažos ir vidutinės įmonės artimiausią pusmetį šiuo atžvilgiu vertina pesimistiškai – jų subindekso reikšmės (atitinkamai -11,2 ir -6,3) rodo kritimą, o didžiųjų įmonių vadovų lūkesčiai išlieka teigiami (+19,3).
 
Lietuvos verslo įmonių apklausoje dalyvavo 302 bendrovės iš visos Lietuvos. Apklausa atlikta 2011 m. rugsėjo 1-20 d., standartizuoto telefoninio interviu būdu (angl. Computer Assisted Telephone Interview, CATI). Tyrimą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.

Šaltinis: snoras.com
Kopijuoti, platinti, skelbti bet kokią portalo News.lt informaciją be raštiško redakcijos sutikimo draudžiama.

facebook komentarai

Naujas komentaras


Captcha

susiję straipsniai

Pasaulyje sparčiai populiarėja mobilioji bankininkystė

Mobiliosios bankininkystės naudotojų pasaulyje vis daugėja. Beveik pusė išmaniųjų telefonų turėtojų per mobiliuosius įrenginius tvarko savo finansus. skaityti »

Lietuvos bankas su Konkurencijos taryba ir Valstybės kontrole keisis tarnautojais

Kad įgytų daugiau profesinių žinių ir keistųsi gerąja patirtimi, Lietuvos banko atstovai galės laikinai palikti įprastas darbo vietas ir vykti į Konkurencijos tarybą ar Valstybės kontrolę, o šių institucijų deleguoti tarnautojai tuo tikslu bus priimami stažuotis centriniame banke. skaityti »

Lietuvos bankas didina grynųjų pinigų pasiūlos sistemos efektyvumą

2016 m. liepos 1 d. Lietuvos banke pradėjo veikti Grynųjų pinigų departamentas vietoje buvusios Grynųjų pinigų tarnybos. skaityti »

Seimas priėmė Mokėjimų įstatymą dėl bankų mokėjimų paslaugų įkainių

Seimas priėmė naujos redakcijos Mokėjimų įstatymą, į nacionalinę teisę perkeldamas Mokėjimų sąskaitų direktyvą, reglamentą dėl tarpbankinių mokesčių už kortele grindžiamas mokėjimo operacijas ir reglamentą. skaityti »

„Wincor Nixdorf“ ir „Aisino“ tieks IT sprendimus Kinijos bankams ir mažmenininkams

Kinijos bendrovė „Aisino Corporation“, kurios specializacija – išmanieji IT apsaugos sprendimai, kartu su pasauline bankinės įrangos gamybos lydere Vokietijos kompanija „Wincor Nixdorf“ tieks IT sprendimus Kinijos bankiniam ir mažmeninės prekybos sektoriams. skaityti »

Bekontakčius mokėjimus jau galima atlikti ir per „Windows 10“

„Microsoft“ įgyvendino bekontakčių atsiskaitymų galimybę per mobiliuosius telefonus su operacine sistema „Windows 10“. skaityti »

Mokėjimų rinkos plėtros siekis: momentiniai mokėjimai, daugiau konkurencijos ir didesnis vartotojų įsitraukimas

Jau per artimiausius ketverius metus Lietuvos gyventojams turėtų būti prieinami ir plačiai naudojami nauji bekontakčiai, momentiniai ir glaudžiai į verslo modelius integruoti mokėjimų būdai. skaityti »

Ateities bankai naudosis dirbtinio intelekto technologijomis

Prognozuojama, kad ateities bankai, naudodamiesi dirbtinio intelekto technologijomis, teiks vienos rūšies paslaugas. skaityti »

Eurų banknotais papildytos Lietuvos banko pinigų saugyklos

Birželio 22 dieną oro keliu iš Vakarų Europos į Vilniaus oro uostą atgabenta Lietuvos bankui skirtų eurų banknotų siunta. Ji su policijos palyda saugiai pasiekė centrinio banko saugyklas. skaityti »

ECOFIN posėdyje – kova su mokesčių vengimu ir diskusija apie Bankų sąjungos ateitį

Birželio 20 d. Liuksemburge Ekonomikos ir finansų reikalų ministrų taryba (ECOFIN) sieks politinio sutarimo dėl kovos su mokesčių vengimu priemonių ir aptars tolesnį Bankų sąjungos vystymą. skaityti »